Kaip tinkamai prižiūrėti kompiuterį?

Kiekvienas, turintis stacionarų arba nešiojamą kompiuterį, privalo tinkamai jį prižiūrėti, kad ilgai tarnautų ir veiktų nepriekaištingai. Nes kol problemų nėra, daugelis dažnai net nesusimąsto, pavyzdžiui, kad kompiuterio viduje kaupiasi dulkės ir kad jas reikia valyti. Štai konkretūs patarimai, ką daryti, jog Jūsų kompiuteris jaustųsi atsidūręs tinkamose rankose:

Valykite ekraną. Pirmiausia, atminkite, kad kompiuteris išskiria daug šilumos, tad visi nešvarumai ant ekrano pridžiūva. Todėl, patariame ekraną valyti (tik jeigu kompiuteris yra išjungtas) su specialiomis priemonėmis kas savaitę arba bent kartą per mėnesį. Tik jokiu būdu nenaudokite įprasto muilo, kadangi jis gali sugadinti ekraną. Taip pat niekada nepamirškite patraukti rašiklio, užrašų kai uždarote ekraną, nes jie paprasčiausiai gali subraižyti Jūsų ekraną.

Valykite klaviatūrą. Bent porą kartų per mėnesį apverskite kompiuterį ir truputi pakratykite, kad iš jo pabirtų įvairios nedidelės šiukšlės. Bei patariame pasiėmus skudurėlį lengvais judesiais pavalyti tarpelius. Arba rinkitės specialius valomuosius prietaisus, chemija, dar gera priemonė soda, tačiau ją valyti rekomenduojame tik labai giliai įsisenėjusias dėmes. Taip pat, primename, jog nevalgytumėte ir negertumėte šalia kompiuterio, nes net keli lašeliai skysčio gali nužudyti Jūsų kompiuterį.

Valykite stalinį kompiuterį. Jei korpusas yra kokybiškas (turintis apsaugų nuo dulkių kaupimosi), tada taip dažnai valyti jo nereikės, kaip kitus. Dulkes, kurios bado akis vos tik atidarius stalinio kompiuterio dėžę, galima išsiurbliuoti buitinių dulkių siurbliu. Svarbiausia valyti dulkes, kurios susikaupusios procesoriaus aušintuve, arba vaizdo plokštės aušintuve. Tokius dulkių šalinimus geriau būtų jei atliktų specialistai.

Netrankykite. Kompiuteriai paprastai pagaminti iš tvirtos plastmasės, tačiau tai nereiškia, kad juos galima mėtyti ir daužyti. Nes nuo trankymo gali sutrikti Jūsų kompiuterio kietojo disko veikla, nekalbant apie suskaldytą ekraną, pažeistas jungtis. Todėl, saugokite ir elkitės atsakingai.

Įsigykite specialų dėklą. Nuo trankymo, kaip ir nuo išorinio poveikio (karščio, šalčio, lietaus, smėlio, dulkių ir t.t.) gali padėti tinkamas kompiuterio dėklas. Rekomenduojame pasirūpinti dvejais: vienas – nešiojimo krepšys su paminkštinimais ir tvirtinimo dirželiais, kitas – odinis ar veltinis dėklas, į kurį kompiuteris tiesiog įkišamas ir gali būti greitai ištrauktas.

Atnaujinkite. Visada atnaujinkite savo kompiuterio programas, ypač antivirusinę, nes dabartiniai virusiai yra kur kas pavojingesni, nei kompiuterio numetimas nuo stalo.

Saugokite bateriją. Baterija leidžia kompiuteriu naudotis sklandžiai, tad nuolatos stenkitės taupyti ją:

  • Nepalikite prijungto kompiuterio prie elektros laido ilgiau, nei reikia jam pasikrauti;
  • Galite pasirūpinti papildomu kompiuterio aušintuvu, kuris baterijos veikimui padės nuolatos;
  • Nustatykite, kada kompiuteris turi užgesti, kai neatliekate kurį laiką jokių veiksmų;
  • Bateriją saugoti paprastai padeda specialios programėlės, tik reikia tinkamai jomis naudotis.

Naudokite USB šakotuvus. Jei turite tik vieną laisvą USB jungtį, o norite prijungti daugiau reikalingų dalykų kaip kietąjį diską, USB atmintinę, ventiliatorių ir t.t. Naudokitės USB šakotuvais, nes taip dažnai nereikės kišti USB prietaisų į tą patį vieną lizdą, kuris nuo dažno naudojimo gali ir sugesti.


Kaip išsirinkti tinkamą nešiojamą kompiuterį?

Nešiojamieji kompiuteriai – patogesnė ir praktiškesnė stacionaraus kompiuterio alternatyva – puikiai tinka ne tik naršymui internete, bendravimui socialiniuose tinklapiuose, bet ir darbui su aukščiausio lygio programomis ar net žaidimams. Taigi, pirmiausia, ką turite padaryti, tai apsispręsti, kokiu tikslu pirksite nešiojamą kompiuterį: mokslams, darbui ar pramogoms. O tada atsižvelkite ir į svarbiausius šio prietaiso parametrus:

  1. Ekrano raiška. Kuo didesnė raiška, tuo reiškia bus geresnė vaizdo kokybė. Jei kompiuterį naudosite darbui, tuomet užtenka HD ekrano raiškos (1368×768 px), žaidimams reikėtų ne žemesnės negu Full HD ekrano raiškos (1920×1080 px).
  2. Ekrano savybės. Nešiojamų kompiuterių ekranų dydžiai vyrauja maždaug nuo 11 iki 19 colių. Tačiau reikia žinoti, kad didesnis ekranas lemia didesnį įrenginio dydį ir energijos sąnaudas.
  3. Ekranų tipai. Daugelyje yra LED apšvietimas, kuris lemia ryškių spalvų perteikimą neeikvojant baterijos. Ekranai su blizgia apdaila užtikrina turtingesnes spalvas, matiniai – pasižymi mažesniais atspindžiais, kas labai svarbu jei kompiuteriu dažnai naudositės lauke ar šalia lango. O jei planuojate įsigyti kompiuterį filmų žiūrėjimui, rinkitės IPS ekraną, platesniems matymo kampams. TFT ekranai dažniau naudojami pigesniuose modeliuose.
  4. Vaizdo plokštė (GPU). Už tai, ką matote monitoriuje yra atsakinga vaizdo plokštė, kuri yra dviejų rūšių – integruota yra mažesnio galingumo ir tinkama darbui su eilinėmis programomis, žaisti nesudėtingus žaidimus bei žiūrėti filmus. Diskrečioji (įdėta kaip atskira kompiuterio dalis) – skirta žaidimams, tik tuomet vaizdo plokštė turėtų turėti bent 1 GB atminties.
  5. Procesorius (CPU). Kartu su darbine atmintimi procesoriaus galia lemia, kokio sudėtingumo programinė įranga gali sklandžiai veikti nešiojamame kompiuteryje, kiek programų vienu metu galite paleisti ir kaip sparčiai jos veiks. Svarbu, kad procesorius būtų pagamintas naudojant naujausią architektūrą.
  6. Operatyvioji atmintis (RAM). Nuo jos dydžio priklauso, kaip greitai veiks programos, su kuriomis yra dirbama vienu metu. Dauguma nešiojamų kompiuterių pasižymi 4 – 8 GB iš anksto įdiegta RAM atmintimi ir kai kurie turi iki 32 GB. Minimali pagrindiniam darbui su kompiuteriu yra būtina 2 GB atmintis, labiau reiklesniems uždaviniams rekomenduojama 6 GB RAM. Jei manote, kad jums gali vėliau prireikti daugiau darbinės atminties, rinkitės tokį nešiojamo kompiuterio modelį, kuris pasižymi RAM išplėtimo galimybe. Taip pat prie RAM yra prirašomi ir kiti sutrumpinimai, apie kuriuos verta žinoti, jog DDR3 yra geriau už DDR2, o kuo didesnis skaičius prie MHz, tuo geriau.
  7. Vidinė saugykla. Didelė kietojo disko talpa leidžia saugoti daugiau duomenų. Populiariausios dviejų tipų atmintinės saugyklos: Flasch atmintis (SSD) – lengvesnė, greitesnė, bet mažesnės talpos ir brangiau kainuoja arba magnetinis diskas (HDD) – kurie yra lėtesni, bet žymiai pigesni ir daug talpesni, tačiau jie reikšmingai padidina kompiuterio svorį ir storį bei lemia didesnį įrenginio įkaitimą ir triukšmą. Kita vertus, jei kompiuteryje pritrūks vietos – visuomet galėsite nusipirkti išorinį diską ir informaciją perkelti ten.
  8. Baterijos veikimo trukmė. Tarnavimo laikas priklauso ne tik nuo baterijos dydžio, bet ir nuo procesoriaus, ekrano, aušintuvų kiekio ir daugybės kitų kompiuterio patobulinimų. Turėkite omenyje, kad galingi nešiojami kompiuteriai žaidimams be elektros lizdo negalės veikti ilgiau, negu 4 valandas.
  9. Jungtys. Dauguma kompiuterių yra aprūpinti naujausiais bevielio jungiamumo standartais ir Bluetooth galimybėmis, todėl galėsite lengvai sinchronizuoti savo išmanųjį telefoną, garsiakalbius ir kitus portabilius įrenginius. Dažnai keliaujantiems žmonėms rekomenduojame rinktis nešiojamą kompiuterį, kuris pasižymi 3G / 4G LTE modemu, kuris leistų prisijungti prie tinklo net tais atvejais, kai nesate arti Wi-Fi taško.