Akivaizdus Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Indijos santykių atšilimas gali ir turėtų kelti nerimą Vakarams, teigia Miuncheno saugumo konferencijos fondo valdybos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris. „Pasaulis eina neteisinga kryptimi”, – CNBC sakė jis.
Ischingeris atkreipė dėmesį į neseniai Pekine vykusį karinį paradą, į kurį Kinijos lyderis Xi Jinpingas pakvietė beveik trisdešimt užsienio sąjungininkų. Tarp jų buvo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, kuris, nepaisydamas Vakarų pasaulio spaudimo, atsisako nutraukti ekonominius ryšius su Kremliaus režimu. Žiniasklaida platino vaizdus, kuriuose Xi Jinpingas juokauja ir bendrauja su Putinu, Modi ir Kim Jong Unu.
Xi, Putinas ir Kim Jong Unas stovi susikibę rankomis. Artėja nauja antivakarietiška sąjunga?
„Šios nuotraukos mane neramina”, – sakė Wolfgangas Ischingeris. „Žinome, kad tarp Indijos ir Kinijos nėra visiškos harmonijos, bet pasaulis eina neteisinga kryptimi.”
Interviu CNBC jis atkreipė dėmesį, kad turėtume nerimauti ne tiek dėl to, kad mūsų akyse atsiranda nauji autoritariniai režimai, o silpnėja demokratijos, kiek dėl to, kiek totalitariniai lyderiai nori suvienyti jėgas – ekonomiškai ir politiškai.
„Manau, turime susitaikyti su tuo, kad bent jau yra potencialas susiformuoti kažkokiai antivakarietiškai sąjungai, kuri leistų sukurti kažkokią kitokią pasaulinę tvarką – ne tokią, kuri mums patinka, o labiau pagrįstą galia, karine jėga, represiniais režimais”, – sakė Ischingeris.
„Tai nėra scenarijus, kuris mums būtų naudingas”, – padarė jis išvadą.
Nauja ekonominių interesų bendruomenė: BRICS prieš Vakarus
Naujoji Pekino, Maskvos ir Naujojo Delio ašis taip pat yra ekonominių interesų bendruomenė. Rugsėjo 8 d. Kinijos, Rusijos ir Indijos lyderiai dalyvavo virtualiame BRICS viršūnių susitikime. Brazilija ir Pietų Afrika vis dar vadovauja organizacijai. Pavadinimas BRICS kilęs nuo šių penkių šalių. 2024 m. prisijungė papildomi nariai, kurie dar nėra sunkiasvoriai, tačiau pasižymi spartaus vystymosi ambicijomis ir noru ekonominės konfrontacijos su Vakarais: Egiptas, Etiopija, Indonezija, Iranas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Rugsėjo mėn. vykusiame BRICS šalių viršūnių susitikime vyravo aštri JAV ekonominės politikos ir Donaldo Trumpo tarifų kritika, taip pat abipusiai raginimai glaudesniems prekybiniams ryšiams aljanso viduje ir diskusijos, kaip pasiekti šį tikslą. Nors ekonomiškai skirtingos BRICS šalys, jas sieja bendras noras atlikti didesnį vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir pasaulinėse pinigų institucijose.
- SEB bankas nedelsdamas skelbia svarbų pranešimą visiems banko klientams
- Sulaukiau skambučio iš „banko“, o po kelių valandų mano sąskaitoje nebebuvo 2000 eurų
- Japonai atskleidžia kiniškų elektromobilių pigumo paslaptį
- „Tesla“ ar „Toyota“? Ekspertas paaiškino, kaip automobilius renkasi skirtingos kartos
- „Via Lietuva“ pradeda pėsčiųjų ir dviračių tako tarp Alvito ir Virbalio įrengimą
Kinija sudaro didžiausią BRICS grupės BVP dalį. Ir būtent Kinija imasi vadovaujančio vaidmens kurdama naują antivakarietišką aljansą, mano Harvardo universiteto Azijos centro atstovas Seong-Hyon Lee. CNBC cituojamame straipsnyje ekspertas perspėja, kad tie, kurie niekina augančius Pekino, Rusijos ir Šiaurės Korėjos ryšius, teigdami, kad jų nesieja oficialus aljansas, neteisingai supranta šios labai funkcionuojančios partnerystės esmę.
Jo nuomone, BRICS viršūnių susitikimas ir paradas Pekine buvo viešas „reikšmingo Kinijos strateginės pozicijos pokyčio”, kuris yra „gilus psichologinis atitrūkimas nuo Vakarų”, pasireiškimas.
„Pekinas padarė išvadą, kad strateginis susitarimas su Vašingtonu nebėra pasiekiamas tikslas, ir dabar aktyviai siekia sukurti naują pasaulio tvarką”, – rašė Seong-Hyon Lee. Jis Xi Jinpingo, Putino ir Kim Jong Uno aljansą vadina „triumviratu”, kuris sudaro šio naujojo aljanso branduolį.
„Pavojingiausia klaida, kurią gali padaryti Vašingtonas ir jo sąjungininkai, yra neteisingai įvertinti šio iššūkio pobūdį”, – priduria jis. „Dėmesio sutelkimas į oficialaus aljanso nebuvimą yra pasiruošimas paskutiniam karui.”
Kinija ir Indija vis dar prekiauja su Kremliumi, o Vakarai yra bejėgiai
Kitas ekspertas, Jevgenijus Roščinas, kviestinis profesorius Henry Kissingerio globalių reikalų centre prie Johnso Hopkinso tarptautinių studijų mokyklos, abejoja, ar Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos susitarimas kada nors pasieks pažangesnę stadiją nei dabartinė.
„Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas nėra ir tikriausiai niekada nebus tradicinė karinė sąjunga”, – pranešė CNBC (Xi Jinpingo karinis paradas rugsėjo pradžioje vyko kartu su šios organizacijos, kurios viena iš įkūrėjų yra Kinija, susitikimu).
Tuo pačiu metu jis pripažįsta, kad susirūpinimas dėl glaudesnių santykių tarp naujų kylančių ekonominių galių yra „pagrįstas”, ypač turint omenyje, kad Kinija ir Indija vis dar prekiauja su Maskva, o tai skatina Putino karo ekonomiką.
Kinija ir Indija yra dvi didžiausios rusiškos naftos pirkėjos. Kaip neseniai pranešė „Financial Times”, Donaldas Trumpas tariamai pareikalavo, kad ES nustatytų 100 procentų muitus abiejų šalių prekėms. Tuomet tą patį padarytų ir Jungtinės Valstijos. Trumpas tikisi, kad tai padarys spaudimą Pekinui ir Naujajam Deliui, o netiesiogiai ir Maskvai, ir padės greičiau užbaigti karą Ukrainoje. Rugpjūčio pabaigoje įsigaliojo nauji 50 procentų JAV muitai Indijos prekėms, iš dalies pateisinami Indijos kontaktais su Rusija, tačiau Narendros Modi vyriausybė neketina paskelbti visiško ekonominių ryšių su Kremliumi nutraukimo. Kalbant apie Kiniją, Trumpas dar neapsisprendė dėl tokių „baudžiamųjų” muitų – derybos dėl naujo prekybos susitarimo tarp Vašingtono ir Pekino vis dar vyksta, nors ir be reikšmingos pažangos.
Tačiau Roščinas pažymi, kad Pekinas neįsipareigojo teikti Rusijai karinės paramos ir, be to, kartu su vyriausybe Naujajame Delyje anksčiau išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos branduolinės retorikos.
Šaltinis: biznes.interia.pl
