Europa telkia jėgas: ambicingas ES biudžetas 2028-2034 m. – ką tai reiškia Lietuvai?

Europos Komisija pristatė pasiūlymą dėl plataus užmojo ir dinamiškos daugiametės finansinės programos (DFP), kurios vertė – beveik 2 trln. EUR (arba vidutiniškai 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų 2028–2034 m.). Šis ambicingas biudžetas, pasak Komisijos, suteiks Europai ilgalaikį investicijų planą, atitinkantį jos siekius per ateinantį dešimtmetį tapti nepriklausoma, klestinčia, saugia ir gerove pasižyminčia visuomene bei ekonomika.

Atsakas į sisteminės geopolitikos ir ekonomikos pokyčius

Europa susiduria su vis daugiau iššūkių, pavyzdžiui, saugumo, gynybos, konkurencingumo, migracijos, energetikos ir atsparumo klimato kaitai srityse. Šie iššūkiai nėra laikini, bet atspindi sisteminius geopolitinius ir ekonominius pokyčius, į kuriuos reikia reaguoti tvirtai ir perspektyviai. Todėl Komisija siūlo iš esmės pertvarkyti ES biudžetą, kad jis būtų paprastesnis, lankstesnis ir paveikesnis, gerokai sustiprinant ES gebėjimą įgyvendinti pagrindines politikos sritis, kartu atsižvelgiant į naujus ir besiformuojančius prioritetus.

Pirmininkės Ursula von der Leyen vizija

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė biudžeto svarbą sakydama: „Mūsų naujas ilgalaikis biudžetas padės apsaugoti Europos piliečius, sustiprinti Europos socialinį modelį ir užtikrinti Europos pramonės klestėjimą. Geopolitinio nestabilumo laikotarpiu biudžetas leis Europai formuoti savo likimą laikantis savo vizijos ir idealų. Biudžetas, kuriuo remiama taika ir gerovė ir propaguojamos mūsų vertybės, yra geriausia priemonė, kurią galime turėti šiais neaiškiais laikais“.

Pagrindinės naujosios DFP ypatybės ir statistikos duomenys

Didesnis biudžeto lankstumas: Leidžiantis greitai reaguoti į netikėtai pasikeitus aplinkybėms arba kai reikia atsižvelgti į naujus politikos prioritetus.

Paprastesnės ir suderintos programos: Piliečiams ir įmonėms bus lengviau rasti finansavimo galimybių ir jomis pasinaudoti.

Vietos poreikiams pritaikytas biudžetas: Nacionaliniai ir regioniniai partnerystės planai užtikrins tikslinį poveikį ten, kur jis svarbiausias, ir užtikrins greitesnę ir lankstesnę paramą didesnei ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai visoje Sąjungoje.

Stiprus konkurencingumo postūmis: Siekiant užtikrinti tiekimo grandines, plėtoti inovacijas ir pirmauti pasaulinėse lenktynėse dėl švarių ir pažangių technologijų. Naujas Europos konkurencingumo fondas, kurio vertė – 409 mlrd. EUR, investuos į strategines technologijas.

Subalansuotas naujų nuosavų išteklių rinkinys: Nauji nuosavų ištekliai ir esamų išteklių koregavimai sumažins spaudimą nacionaliniams biudžetams ir sudarys 58,5 mlrd. EUR per metus. Šie ištekliai apima:

• ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS): numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gauta apie 9,6 mlrd. EUR.
• Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM): numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gauta apie 1,4 mlrd. EUR.
• Nuosavi ištekliai, pagrįsti nesurinktomis e. atliekomis: numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gauta apie 15 mlrd. EUR.
• Tabako akcizo nuosavi ištekliai: numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gauta apie 11,2 mlrd. EUR.
• Europos įmonių ištekliai (CORE): numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gauta apie 6,8 mlrd. EUR.

Investicijos į žmones, valstybes nares ir regionus: Naujajame ilgalaikiame biudžete valstybių narių ir regionų naudojamos ES lėšos bus sujungtos į vieną nuoseklią strategiją, kurios pagrindas – sanglaudos ir žemės ūkio politika. Mažiau išsivysčiusiems regionams bus nustatyta privaloma minimali suma, taip pat apsaugos priemonė, kuria bus užtikrinta, kad jie iš viso gautų bent tiek pat lėšų, kiek pagal dabartinį sanglaudos paketą. 14 proc. nacionalinių asignavimų turės būti skirta reformoms ir investicijoms, kuriomis gerinami įgūdžiai, kovojama su skurdu, skatinama socialinė įtrauktis ir puoselėjamos kaimo vietovės, finansuoti.

Stiprinamas švietimas ir demokratinės vertybės: Ilgalaikiame biudžete ir toliau bus investuojama į įgūdžių, kultūros, žiniasklaidos ir vertybių sritis. Sustiprinta programa „Erasmus+“ bus Įgūdžių sąjungos pagrindas. Tvirta programa „Agora EU“ bus skatinamos bendros vertybės, įskaitant demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę.

Klestėjimo skatinimas per konkurencingumą, mokslinius tyrimus ir inovacijas: Glaudžiai bendradarbiaujant su Europos konkurencingumo fondu, pagal žinomą ES mokslinių tyrimų programą, kurios pavyzdinė programa „Europos horizontas“ siekia 175 mlrd. EUR, ir toliau bus finansuojamos pasaulinio lygio inovacijos.

Žmonių apsauga ir pasirengimo bei atsparumo naujiems iššūkiams didinimas: Komisija siūlo naują specialų krizių valdymo mechanizmą, pagal kurį valstybėms narėms būtų suteikta beveik 400 mlrd. EUR paskolų ir kuris būtų pradėtas taikyti Sąjungai ištikus didelėms krizėms.

Europos apsauga: Pagal Europos konkurencingumo fondo gynybos ir kosmoso liniją investicijoms į gynybą, saugumą ir kosmosą remti bus skirta 131 mlrd. EUR – penkis kartus daugiau lėšų ES lygmeniu, palyginti su ankstesne DFP. Europos infrastruktūros tinklų priemonės karinio mobilumo kryptis bus padauginta dešimt kartų. Naujajame biudžete taip pat numatytas didesnis migracijos valdymo, ES išorės sienų stiprinimo ir vidaus saugumo stiprinimo finansavimas. Bus skirta 74 mlrd. EUR, t. y. tris kartus daugiau lėšų nei pagal ankstesnę DFP.

Partnerystės siekiant stipresnės Europos pasaulyje: Siekiant supaprastinti išorės veiksmų finansavimą, 200 mlrd. EUR vertės 2028–2034 m. Europos vaidmuo pasaulyje padidins poveikį vietoje ir padidins ES išorės veiksmų matomumą šalyse partnerėse. Siekiant paremti tvirtą Sąjungos paramą Ukrainai, 2028–2034 m. Ukrainai gali būti sutelkta 100 mlrd. EUR.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Šis naujas ES biudžetas yra itin svarbus Lietuvai, suteikiantis platų galimybių spektrą ir atveriantis naujas perspektyvas šalies vystymuisi ir saugumui.

Ekonominė ir Socialinė Sanglauda: Lietuva, kaip ir kiti regionai, gaus tikslingą paramą per nacionalinius ir regioninius partnerystės planus. Tai reiškia, kad ES lėšos bus geriau pritaikytos vietos poreikiams, skatinant konvergenciją ir mažinant regioninius skirtumus. Įsipareigojimas mažiau išsivysčiusiems regionams užtikrins, kad Lietuva išlaikytų arba padidintų gaunamą finansavimą.

Žemės ūkis ir Kaimo Plėtra: Parama ūkininkų ir žvejų pajamoms, įskaitant aplinkosaugos priemones, investicijas į ūkius, paramą jauniesiems ūkininkams ir rizikos valdymo priemones, bus rezervuota. Bus supaprastintos žemės ūkio ir kaimo bendruomenių finansavimo taisyklės.

Švietimas, Įgūdžiai ir Socialinė Įtrauktis: Naujaisiais partnerystės planais bus remiamas kokybiškas užimtumas, įgūdžiai ir socialinė įtrauktis visose valstybėse narėse, regionuose ir sektoriuose. Reikalavimas skirti 14 proc. nacionalinių asignavimų reformoms ir investicijoms, kuriomis gerinami įgūdžiai, kovojama su skurdu ir skatinama socialinė įtrauktis, prisidės prie geresnių galimybių visiems Lietuvos gyventojams.

Inovacijos ir Konkurencingumas: Europos konkurencingumo fondas ir „Europos horizontas“ programa suteiks Lietuvai galimybių investuoti į strategines technologijas, skatinti inovacijas ir stiprinti šalies pramonės pajėgumus.

Saugumas ir Gynyba: Ženkliai padidintas finansavimas gynybai ir saugumui, įskaitant 131 mlrd. EUR iš Europos konkurencingumo fondo gynybos ir kosmoso linijai, yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją. Dešimt kartų padidinta Europos infrastruktūros tinklų priemonės karinio mobilumo kryptis tiesiogiai prisidės prie karinio mobilumo stiprinimo Lietuvoje. Be to, padidintas finansavimas migracijos valdymui, ES išorės sienų stiprinimui ir vidaus saugumui, siekiantis 74 mlrd. EUR, sustiprins Lietuvos sienų apsaugą ir vidaus saugumą.

Teisinės Valstybės Principas: Teisinės valstybės principo laikymasis išliks besąlygiškas. Sąlygų reglamentu bus toliau saugomas visas ES biudžetas nuo teisinės valstybės principo pažeidimų. Tai užtikrins, kad ES finansavimas būtų naudojamas skaidriai ir efektyviai.

Apibendrinant, naujasis ES biudžetas 2028–2034 m. yra ambicingas žingsnis link stipresnės, saugesnės ir klestinčios Europos. Lietuvai tai reiškia reikšmingas investicijų galimybes, sustiprintą saugumą ir didesnį dėmesį socialinei gerovei bei inovacijoms, leidžiantį šaliai sėkmingai atsakyti į dabartinius ir ateities iššūkius.

Plačiau: https://europa.eu/newsroom/ecpc-failover/pdf/ip-25-1847_lt.pdf