Europa užsimojo iki 2040-ųjų beveik visiškai atsisakyti CO2 – ar tai apskritai įmanoma?

Lietuva, 2040-ieji, gatvėse rieda tik elektromobiliai, namai šildomi žaliąja energija, o fabrikai beveik neišmeta dūmų. Utopija? Europos Komisija mano, kad ne – ji siūlo per 15 metų sumažinti CO2 išmetimą net 90 procentų. Tai reiškia, kad iš 10 taršos vienetų liktų tik vienas. Ar tikrai galime taip drastiškai pasikeisti?

Europos Komisija paskelbė ambicingą planą – iki 2040 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 90 procentais, lyginant su 1990 metų lygiu. Paprastai tariant, jei 1990-aisiais Europa į atmosferą išmetė 100 vienetų CO2, tai 2040-aisiais turėtų likti tik 10.

Kodėl būtent 90 procentų? Mokslininkai sako, kad tik taip galima sustabdyti katastrofišką klimato atšilimą. Jei nieko nedarysime, mūsų vaikai gyvens visai kitokiame pasaulyje – su dažnesnėmis sausromis, potvyniais ir karščio bangomis.

Ką tai reiškia paprastam žmogui?

Pokyčiai palies kiekvieną. Štai keletas pavyzdžių:

• Transportas: Benzininiai ir dyzeliniai automobiliai taps muziejaus eksponatais. Jau dabar ES planuoja uždrausti naujų vidaus degimo variklių automobilių pardavimą nuo 2035 metų.
• Būstas: Nauji namai turės būti beveik „nulinės energijos” – gaminti tiek energijos, kiek suvartoja. Seniems namams reikės kapitalinio atnaujinimo.
• Energetika: Anglies ir dujų jėgainės užsidarys. Jų vietą užims vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių energija.
• Pramonė: Fabrikai turės visiškai persiorganizuoti. Kai kurios pramonės šakos gali išnykti arba keltis į kitas šalis.

Ar Lietuva pasiruošusi?

Lietuvoje situacija prieštaringa. Iš vienos pusės, turime nemažai vėjo jėgainių ir planuojame statyti daugiau. Renovuojame daugiabučius. Elektromobilių skaičius, nors ir lėtai, bet auga.

Iš kitos pusės – vis dar priklausome nuo importuojamų dujų šildymui. Didžioji dalis automobilių važinėja benzinu ar dyzelinu. Viešasis transportas daugelyje miestų pasenęs ir nepatrauklus.

Kiek tai kainuos?

Čia ir yra didžiausias klausimas. Ekspertai skaičiuoja, kad perėjimas pareikalaus trilijonų eurų investicijų visoje Europoje. Kas mokės? Dalis pinigų ateis iš ES fondų, dalis – iš valstybių biudžetų. Bet neabejotinai dalis naštos guls ant paprastų žmonių pečių.

Elektromobiliai vis dar brangesni nei benzininiai. Namų renovacija kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Elektra iš atsinaujinančių šaltinių kol kas brangesnė nei iš tradicinių.

Tiesa, ilgainiui investicijos turėtų atsipirkti. Elektromobilį eksploatuoti pigiau nei benzininį. Renovuotas namas sunaudoja mažiau energijos šildymui. Bet pradinė investicija daugeliui – didelė problema.

Ar tai apskritai realu?

Skeptikai sako, kad 90 procentų sumažinimas per 15 metų – nerealu. Jie nurodo, kad:

• Technologijos dar nepakankamai išvystytos
• Infrastruktūra nepasirengusi (trūksta elektromobilių įkrovimo stotelių, elektros tinklai neatlaikys apkrovos)
• Žmonės priešinsis pokyčiams
• Kitos šalys (Kinija, Indija, JAV) gali nesekti pavyzdžiu

Optimistai atsako, kad:

• Technologijos tobulėja eksponentiškai
• Investicijos sukurs naujų darbo vietų
• Neveikimo kaina (klimato kaitos pasekmės) bus didesnė nei veikimo
• Europa gali tapti žaliųjų technologijų lydere

Ko laukti artimiausiu metu?

Kol kas tai tik pasiūlymas. Jį turi patvirtinti visos ES šalys, o tai – sudėtingas procesas. Tikėtina, kad bus daug diskusijų, derybų ir kompromisų.

Bet tendencija aiški – Europa ryžtingai eina link „žaliosios” ekonomikos. Klausimas ne „ar”, o „kaip greitai” ir „kokia kaina”.

Paprastiems žmonėms patarimas būtų toks: sekite naujienas, ruoškitės pokyčiams, bet nepanikuokite. Jei planuojate pirkti automobilį ar renovuoti būstą, pagalvokite apie ilgalaikę perspektyvą. Galbūt šiandien brangesnė „žalia” alternatyva rytoj taps pigesniu sprendimu.

O svarbiausia – nepamirškite, kad visi šie pokyčiai daromi ne dėl Briuselio biurokratų užgaidų, o dėl mūsų vaikų ir anūkų ateities. Ar 90 procentų tikslas per ambicingas? Galbūt. Bet ar geriau siekti mažiau ir rizikuoti, kad nepasieksime net to? Vargu.