Kam dirbti, jei gali nedirbti? 5 metus po 1400 eurų – daryti nieko nereikia. Deja, netrukus viskas pasikeis

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie nedarbo išmokų sistemos reformą. Socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje diskutuojama, ar teisinga, kad kai kurie žmonės gauna išmokas net penkerius metus iš eilės, kol kiti sunkiai dirba už minimalų atlyginimą. Štai ką svarbu žinoti apie dabartinę sistemą ir kokie pokyčiai gali laukti ateityje.

Kaip rašo tv3.lt, „Sodros” duomenys atskleidžia įdomią statistiką – per pastaruosius penkerius metus net 3,7 tūkstančio žmonių nedarbo išmoką gavo kiekvienais metais be pertraukos. Tai reiškia, kad jie išmokas gaudavo ir 2020, ir 2021, ir 2022, ir 2023, ir 2024 metais.

Dar 8,3 tūkstančio žmonių per tą patį laikotarpį išmoką gavo bent keturis kartus iš penkių. Tokie skaičiai kelia klausimų apie sistemos efektyvumą ir teisingumą dirbančiųjų atžvilgiu.

Kiek gauna bedarbiai ir kaip ilgai

Šiuo metu nedarbo išmoka Lietuvoje svyruoja nuo 215 iki 1400 eurų per mėnesį. Vidutinė išmoka 2025 metų gegužę siekė 625 eurus, o tai yra žymiai daugiau nei prieš dvejus metus, kai ji buvo 487 eurai.

Standartinė nedarbo išmokos mokėjimo trukmė yra devyni mėnesiai, tačiau ji gali būti pratęsta. Priešpensinio amžiaus žmonėms išmoka gali būti mokama papildomus du mėnesius. Taip pat pratęsimai galimi dėl ligos, gydymosi nuo priklausomybių ar nėštumo.

Kas siūlo keisti sistemą

Ekonomistas Raimondas Kuodis pasiūlė radikalią idėją – įvesti bendrą nedarbo išmokų gavimo limitą per visą gyvenimą. Pasak tv3.lt, jis siūlo, kad „žmogus per visą gyvenimą bendrai nedarbo išmoką galėtų gauti tik, pvz., 5 metus. Juos išnaudojus, šių išmokų jis nebegautų.”

Taip pat siūloma kapitalizuoti „Sodros” sąskaitas – žmogus galėtų atgauti tik tiek, kiek pats sumokėjo nedarbo draudimo įmokų.

Kodėl ministerija nepritaria radikaliems pokyčiams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokiems pasiūlymams nepritaria. Jie pabrėžia, kad socialinis draudimas veikia solidarumo principu – dirbantieji remia tuos, kurie laikinai negali dirbti.

Ministerijos atstovai atkreipia dėmesį, kad nedarbo rizika dažnai nepriklauso nuo paties žmogaus. Gali kilti ekonominės krizės, bankrutuoti darbdavys, prireikti keisti darbą dėl sveikatos problemų. Drastiškas išmokų apribojimas galėtų padidinti skurdą ir socialinę atskirtį.

Kokie pokyčiai vis dėlto planuojami

Nors radikalių reformų atsisakyta, ministerija pasiūlė nuosaikesnius pakeitimus, kurie bus svarstomi Seime rudens sesijoje. Pagrindiniai siūlymai:

Į nedarbo draudimo stažą nebus įskaičiuojami laikotarpiai, kai žmogus gavo išmokas. Tai reiškia, kad norint gauti išmoką antrą kartą, reikės ilgiau dirbti.

Skaičiuojant naujos išmokos dydį, nebus atsižvelgiama į anksčiau gautą nedarbo išmoką. Taigi pakartotinė išmoka gali būti mažesnė.

Norint gauti išmoką pakartotinai, po ankstesnės išmokos reikės išdirbti bent 12 mėnesių.

Ką daryti, jei netekote darbo

Jei atsidūrėte bedarbio situacijoje, svarbu žinoti savo teises ir galimybes. Registruokitės Užimtumo tarnyboje kuo greičiau – tai ne tik suteiks teisę į išmoką, bet ir galimybę dalyvauti mokymuose, gauti konsultacijas.

Atminkite, kad išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei įsidarbinate ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, pradedate verslą ar mokymus. Tačiau jei per šešis mėnesius vėl netenkate darbo, išmokos mokėjimas gali būti atnaujintas.

Ar sistema pasikeis iš esmės

Nors diskusijos apie nedarbo išmokų sistemos reformą tęsiasi, drastiškų pokyčių artimiausiu metu nenumatoma. Sistema ir toliau veiks solidarumo principu, tačiau bus siekiama, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama.

Svarbiausia atminti, kad nedarbo išmoka yra laikina pagalba, skirta padėti susirasti naują darbą, o ne ilgalaikis pajamų šaltinis. Tiek valdžia, tiek visuomenė sutaria, kad reikia rasti balansą tarp socialinės apsaugos ir motyvacijos dirbti.

Šaltinis: tv3.lt