Artėjant rugsėjį vyksiančiam Jungtinių Tautų klimato viršūnių susitikimui, mokslininkai iš viso pasaulio skelbia nerimą keliantį perspėjimą – žmonija turi tik trejus metus, kol bus visiškai išnaudotas anglies dioksido „biudžetas“. Tai reiškia, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus skubiai sumažintas, globalios klimato kaitos padariniai taps negrįžtami.
Iki šių metų vasario JT valstybės narės turėjo pateikti savo klimato veiksmų planus, kurie nurodo, kaip kiekviena šalis mažins šiltnamio dujų emisijas pagal Paryžiaus susitarimą. Šiuo susitarimu siekiama apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 °C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Vis dėlto tik 25 iš 197 šalių pateikė tokius planus, o jų bendras įnašas sudaro tik apie 20 proc. visos pasaulinės taršos. Pasak ekspertų, iš visų pateiktų planų tik Jungtinės Karalystės dokumentas atitinka Paryžiaus susitarimo reikalavimus.
Pavojingai artėjame prie kritinės ribos
Remiantis kasmetiniu mokslininkų rengiamu dokumentu „Pasaulinės klimato kaitos rodikliai“, 2024 metais dėl žmogaus veiklos sukeltas atšilimas jau siekė 1,36 °C. Įskaičiavus natūralius klimato sistemos svyravimus, galutinis atšilimo lygis pasiekė 1,52 °C. Tyrimo autoriai teigia, kad pasiekus tokį temperatūros lygį, sunku tikėtis išvengti rimtų klimato kaitos pasekmių – nuo dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių iki žalos ekosistemoms ir ekonomikai.
Be to, ataskaitoje pabrėžiama, kad rekordiškai aukštas šiltnamio dujų emisijų lygis prisideda prie vis didesnės anglies dioksido, metano ir azoto suboksido koncentracijos atmosferoje. Dėl to sparčiai mažėja vadinamasis „anglies biudžetas“ – leistina taršos riba, kurią viršijus, atšilimo stabdymas tampa praktiškai nebeįmanomas. Esant dabartiniam emisijų lygiui, šis biudžetas bus išeikvotas per mažiau nei trejus metus.
Kritinė padėtis Afrikoje ir būsimos tarptautinės diskusijos
Mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos poveikio Afrikos žemynas šiuo metu patiria didžiausią krizę per daugiau nei dešimtmetį. Ekstremalūs orų reiškiniai, sausros ir potvyniai daro didelę žalą tiek vietos bendruomenėms, tiek visai ekonomikai.
Atsižvelgdama į šią situaciją, JT rugsėjį organizuoja Klimato savaitę (UNFCCC) Adis Abeboje. Čia bus nagrinėjamas šalių priėjimas prie finansavimo klimato veiksmams, o taip pat teikiama parama valstybėms, kurios vis dar rengia savo nacionalinius klimato planus. Šios diskusijos turės didelę reikšmę formuojant pasaulinį atsaką į klimato krizę.
Laiko lieka vis mažiau
Klimatologai vieningai perspėja: laikas veikti baigiasi. Jei per artimiausius trejus metus pasaulis nesugebės smarkiai sumažinti taršos, išsaugoti 1,5 °C ribą taps neįmanoma. Tai reikš, kad globali bendruomenė turės susidurti su vis sunkesnėmis klimato krizės pasekmėmis ir augančiomis socialinėmis bei ekonominėmis išlaidomis.
- Kiek pinigų galima priimti į banko sąskaitą iš artimųjų, draugų ir pažįstamų: kokios ribos nereikėtų peržengti
- ES priėmė sprendimą dėl vairuotojo pažymėjimų ir senjorų. Protingas sprendimas. Tai dalis didesnių pokyčių
- „Xiaomi“ pristato naują išmanųjį telefoną – „Redmi Note 14 SE 5G“: ką žinome jau dabar
- Lietuviai nebeperka prabangių automobilių, pavyzdžiui „Mercedes-Benz“ už 100 tūkst. eurų. Dabar daugelis imasi nuomos
- Pagal ES teisės aktus, nuo kitų metų saulės panelės / elektrinės turi būti privalomas naujų pastatų elementas
