Latvijoje siūlomas naujas maisto mokestis – mėsos produktai gali brangti

Latvijos visuomenės iniciatyvų portale „Manabalss.lv” pradėta rinkti parašus dėl mėsos mokesčio įvedimo. Iniciatyvos autoriai teigia, kad dabartinės mėsos kainos neatspindi realios žalos aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Kodėl siūlomas mėsos mokestis?

Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad mėsos gamyba sukelia rimtų problemų:

• Biologinės įvairovės nykimą
• Klimato kaitos spartėjimą
• Įvairaus pobūdžio aplinkos taršą
• Didesnę riziką susirgti vėžiu bei širdies ir kraujagyslių ligomis

Pasak iniciatorių, dabartinė sistema sukuria iškraipytus ekonominius stimulus, kurie trukdo tvariam vartojimui ir prieštarauja Latvijos tarptautiniams įsipareigojimams, įskaitant Paryžiaus susitarimą ir ES klimato tikslus 2030 metams.

Kaip veiktų siūlomas mokestis?

Siūloma įvesti diferencijuotą gamtos išteklių mokestį skirtingiems mėsos produktams. Mokestis būtų įtrauktas į galutinę produkto kainą ir mokamas pirkimo metu.

Produktai būtų suskirstyti į keturias kategorijas:

1. Labai didelės gamtos išteklių sąnaudos – jautiena ir perdirbta mėsa (didžiausias mokestis)
2. Didelės sąnaudos – kiauliena, peržvejotos žuvų rūšys, gyvūnų pašarai
3. Vidutinės sąnaudos – paukštiena, perdirbti žuvies produktai
4. Mažos sąnaudos – tvari žuvis ir jautiena iš ūkių, kurie išlaiko daugiametes pievas ir saugomas buveines

Ar iniciatyva sulauks palaikymo?

Kol kas ši idėja nėra Latvijos vyriausybės darbotvarkėje. Iniciatyva sulaukė vos 200 parašų, nors norint, kad klausimas būtų svarstomas Seime, reikia surinkti 10 000 parašų.

Iniciatyvos autoriai pripažįsta, kad panašus mokestis turėtų būti taikomas ir kitiems maisto produktams – pienui, kiaušiniams, grūdams. Tačiau šiuo metu dėmesys sutelktas į mėsą, nes ji daro didžiausią neigiamą poveikį aplinkai.

O kaip Lietuvoje?

Lietuvoje kol kas tokių iniciatyvų nėra. Nors aplinkosaugininkai ir sveikos gyvensenos specialistai dažnai kalba apie mėsos vartojimo mažinimą, oficialių siūlymų įvesti papildomus mokesčius mėsos produktams Lietuvos politinėje darbotvarkėje nėra.

Vis dėlto, atsižvelgiant į ES klimato politikos tikslus, panašios diskusijos ateityje gali kilti ir pas mus. Juk visos ES šalys įsipareigojusios iki 2030 metų ženkliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.