Lietinga savaitės pradžia gyventojams atnešė nemalonių pasekmių – paskutinės dvi paros pasižymėjo gausiomis liūtimis, kurios pridarė didžiausių šiais metais vandens sukeltų nuostolių. Draudimo bendrovės „Swedbank“ duomenimis, per šį laikotarpį užfiksuota daugiau nei 100 pranešimų apie turtui padarytą žalą, o bendra numatoma draudimo išmokų suma jau viršijo 100 tūkst. eurų.
„Ankstesnėmis vasaromis gyventojų turtą dažniau niokodavo stiprios audros, tačiau šiemet išsiskiria intensyvių liūčių padariniai. Per trumpą laiką iškritęs lietus neužsilaiko grunte, dėl to perpildomi paviršinių nuotekų tinklai, o užliejami rūsiai bei kitos žemesnės patalpos. Taip pat fiksuojami atvejai, kai vanduo prasiskverbia per stogą ar sienas“, – teigia Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.
Pasak jo, šiuo metu daugiausia nuostolių užregistruota Kauno mieste ir jo apylinkėse. Tačiau prognozuojama, kad liūčių žala gali toliau augti, ypač vidurio ir pietryčių Lietuvos regionuose, kur kritulių kiekis vis dar didelis. Hidrometeorologų teigimu, šių metų liepą iškritęs lietaus kiekis buvo net 162 proc. didesnis nei įprasta, o skirtumas tarp sausiausių ir drėgniausių vietovių siekė net 3–4 kartus.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinė žalos išmoka dėl liūties siekia apie 1 200 eurų, tačiau kai apgadinti grindys, sienos, baldai ar buitinė technika – suma gali išaugti iki keliolikos tūkstančių. Vienas atvejis išsiskiria ypač didele žala – užsikimšus lietaus vandens latakams, kieme susikaupęs vanduo užliejo rūsį, padarydamas nuostolių už 23 tūkst. eurų. Tokie užliejimai ir vandens prasiskverbimai per konstrukcijas – dažniausia liūčių padaryta žala.
Per pirmąjį 2025 metų pusmetį „Swedbank“ užfiksavo 778 žalų atvejus, susijusius su stichijų poveikiu turtui – tai 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Išmokėta suma siekė daugiau nei 410 tūkst. eurų, o per visus praėjusius metus gyventojams kompensuota žala už stichijų padarinius sudarė daugiau nei 3,6 mln. eurų.
L. Garbenčiaus teigimu, gyventojai gali patys užkirsti kelią daliai liūčių sukeliamos žalos – svarbu prieš išvykstant sandariai uždaryti langus, balkonų ir terasų duris, reguliariai valyti lietvamzdžius bei nuotekų tinklus. Po audrų ar liūčių reikėtų patikrinti, ar šie įrenginiai neužsikimšę, taip pat verta periodiškai apžiūrėti stogo būklę, ypač po stipresnių vėjų.
„Dėl klimato kaitos ekstremalūs orų reiškiniai tampa vis dažnesni ir stipresni, todėl didėja rizika gyventojų turtui. Siekiant sumažinti liūčių ir audrų žalą ar bent jos finansinį poveikį, svarbu ne tik draustis, bet ir atsakingai prižiūrėti savo namus bei jų aplinką“, – pabrėžia „Swedbank“ atstovas.
- Po pirkinių populiarioje programėlėje daugeliui žmonių iš banko kortelių „dingo” pinigai
- Hyundai pristato Elexio: pažangiausias elektromobilis su įspūdingu nuvažiuojamu atstumu vienu įkrovimu ir stebinančia kaina
- Šiame mieste atsirado tramvajai be bėgių. Žmonės nežino, kaip jais naudotis
- Kodėl automobilių varikliai tapo neremontuojami: viskas labai paprasta
- Ko bijo telefoniniai sukčiai – pasakę šias frazes sukčiai patys padės ragelį