Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje suaktyvėjo internetiniai sukčiai, kurie apsimeta populiaria siuntų pristatymo tarnyba DHL. Jie siunčia apgaulingus elektroninius laiškus, bandydami išvilioti asmeninius duomenis, banko kortelių informaciją ir slaptažodžius. Štai ką turite žinoti, kad nepakliūtumėte į pinkles.
Apgaulingi laiškai dažniausiai ateina su antraštėmis „Jūsų siunta sulaikyta”, „Reikalingas papildomas mokestis” arba „Patvirtinkite pristatymo adresą”. Laiškai atrodo profesionaliai – naudojami DHL logotipai, firminės spalvos, netgi panašus šriftas. Tačiau atidžiau pažvelgus, galima pastebėti kelis įspėjamuosius ženklus.
Visų pirma, siuntėjo elektroninio pašto adresas. Nors laiške matosi DHL logotipas, pašto adresas būna keistas – pavyzdžiui, dhl-lietuva@gmail.com, delivery@dhl-info.net ar panašiai. Tikroji DHL niekada nesiunčia laiškų iš nemokamų pašto tarnybų ar keistų domenų.
Dažniausios sukčių gudrybės
Sukčiai naudoja psichologinį spaudimą. Laiške rašoma, kad turite „skubiai” paspausti nuorodą, nes kitaip siunta bus grąžinta siuntėjui. Arba kad reikia sumokėti „simbolinį” 1-3 eurų mokestį už muitinės formalumus. Kartais net grasinama, kad nesumokėjus per 24 valandas, siunta bus sunaikinta.
Paspaudus nuorodą, patenkate į suklastotą svetainę, kuri atrodo kaip tikra oficiali DHL svetainė. Ten prašoma įvesti ne tik vardą ir adresą, bet ir banko kortelės duomenis „mokesčiui sumokėti”. Kai kurie sukčiai eina dar toliau – prašo įvesti internetinės bankininkystės prisijungimus, neva tam, kad „patvirtintų jūsų tapatybę”.
Istorija, kuri pamokė
Vilnietė Rasa pasakoja:
- Dar viena netikėta žinia iš „Swedbank“ nutraukiama itin populiari paslauga. Klientai jaučiasi apgauti
- „Swedbank” banko klientai negali atlikti mokėjimų – bankas patvirtino trikdžius
- Fantastiška naujiena iš „Gmail”: vos vienu spragtelėjimu atsikratysite visų įkyrių laiškų
- „Swedbank” skelbia esminius pokyčius, kurie įsigalios nuo spalio 5 dienos: ką svarbu žinoti kiekvienam klientui
- Rimtas įspėjimas iš „Swedbank”: sukčiai niekur nedingo, vis dažniau skambina ir apsimetinėja banko darbuotojais
„Gavau laišką, kad mano siunta iš Vokietijos sulaikyta muitinėje ir reikia sumokėti 2,50 euro. Keista pasirodė, kad nieko neužsisakiau, bet pagalvojau – gal vyras ką nors užsakė. Spustelėjau nuorodą, bet kai paprašė banko duomenų, supratau, kad kažkas ne taip.”
Klaipėdietis Tomas nebuvo toks atsargus:
„Laukiau siuntos iš Kinijos, tai kai gavau laišką iš DHL, net neabejojau. Įvedžiau kortelės duomenis, sumokėjau 3 eurus. Po valandos bankas skambina – kažkas bando nusipirkti televizorių už 800 eurų mano kortele. Gerai, kad spėjo užblokuoti.”
Kaip apsisaugoti
Įsidėmėkite kelias paprastas taisykles. Pirmiausia, DHL ir kitos kurjerių tarnybos niekada neprašo apmokėti siuntų elektroniniu paštu. Jei reikia sumokėti muitus ar kitus mokesčius, kurjeris informuoja pristatymo metu arba palieka pranešimą su oficialiais rekvizitais.
Antra, visada patikrinkite siuntėjo adresą. Tikros DHL siuntos Lietuvoje siunčiamos iš @dhl.com domeno. Jei matote keistus simbolius, skaičius ar papildomus žodžius adrese – tai sukčiai.
Trečia, jei abejojate, tiesiogiai susisiekite su DHL Lietuvos klientų aptarnavimo tarnyba (https://www.dhl.com/lt-lt/home/klientu-aptarnavimas/find-your-contact.html). Jie greitai patvirtins, ar tikrai turite laukiančią siuntą.
Ką daryti, jei jau suvedėte duomenis
Jei supratote, kad pakliuvote į sukčių pinkles, veikite greitai. Nedelsiant susisiekite su savo banku ir užblokuokite kortelę. Pakeiskite visų paskyrų, kuriose naudojote tuos pačius slaptažodžius, prisijungimus. Apie įvykį praneškite policijai – net jei pinigų dar nepraradote, jūsų pranešimas gali padėti kitiems.
Taip pat praneškite apie sukčiavimą cert.lt – Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Jie renka informaciją apie tokius atvejus ir skelbia įspėjimus visuomenei.
Sukčiai tobulėja – būkite budrūs
Internetiniai sukčiai nuolat tobulina savo metodus. Šiandien jie apsimeta DHL, rytoj gali būti Omniva, LP Express ar kita įmonė. Principas lieka tas pats – bando sukelti skubos jausmą ir priversti veikti neapgalvotai.
Atminkite – joks kurjeris neprašys jūsų banko duomenų elektroniniu paštu. Jei gavote įtartiną laišką, geriau minutę pagalvoti, nei paskui mėnesius tvarkyti sukčių padarytos žalos padarinius. Būkite atsargūs ir informuokite apie tokius atvejus savo artimuosius, ypač vyresnio amžiaus šeimos narius, kurie gali būti ne tokie patyrę internete.
Saugokite save ir savo duomenis. Sukčiai medžioja neatsargius – nebūkite lengvas grobis.