Neblaivūs vairuotojai – tūkstančiai atvejų per mėnesį, bet „kažkaip viskas tylumoje”

Lietuvos policijos duomenys byloja apie šokiruojančią realybę – per pirmus šešis 2025 metų mėnesius užfiksuoti beveik 9 tūkstančiai neblaivių vairuotojų atvejų. Tai reiškia, kad kasmet šalies keliuose fiksuojami dešimtys tūkstančių tokių pažeidimų, o tikrasis skaičius gali būti dar didesnis, rašo tv3.lt.

Europos Komisijos 2024 metų duomenimis, Lietuva pagal alkoholio įtaką eismo saugumui išsiskiria palyginti teigiamai. Lietuvoje su alkoholiu susijusios žūtys keliuose sudaro 17 proc. visų eismo aukų, kai tuo metu Portugalijoje ir Slovėnijoje šis rodiklis siekia 37 proc., Airijoje – 36 proc., o Prancūzijoje – 32 proc., skelbia tv3.lt.

Vis dėlto Vilniaus universiteto sociologijos docentas dr. Daumantas Stumbrys, cituojamas tv3.lt, pabrėžia, kad šie skaičiai neturėtų nuraminti: „Neblaivūs prie vairo sėda todėl, kad Lietuvoje vis dar vartojama daug alkoholio.”

Visuomenės pasyvumas – pagrindinis iššūkis

Lietuvos transporto saugos administracijos 2024-2025 metų kampanijos „Nebūk bendrininkas” tyrimai atskleidė šokiruojančią tendenciją. Net 84 proc. neblaivių vairuotojų nebuvo sulaikyti ar sudrausminti aplinkinių. Dar labiau kelia nerimą, kad 9 iš 10 respondentų, net pastebėję alkoholio pavartojusį vairuotoją, nesiimtų jokių veiksmų jam sustabdyti, rašo tv3.lt.

Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad institucijų bendradarbiavimas yra svarbus, bet nepakankamas. Ministerijos atstovų teigimu, cituojamų tv3.lt, aplinkiniai privalo būti nepakantūs neblaiviems vairuotojams – ne tylūs stebėtojai, o aktyvūs prevencijos dalyviai.

Kultūrinės šaknys ir sovietinio palikimo poveikis

Dr. Stumbrys problemos šaknis mato giliau nei vien statistikoje: „Tai – kultūrinė problema. Sovietmečiu susiformavęs požiūris į alkoholį kaip įprastą kasdienybės dalį vis dar gyvas”, – tv3.lt cituoja sociologą.

Socialogo teigimu, alkoholio vartojimas Lietuvoje dažnai būna impulsyvus ir žalingas: „Vienu kartu išgeriama daug, o po to tęsiamos kasdienės veiklos. Viena iš jų – vairavimas.” Kai alkoholis tampa natūraliu šeimos švenčių ar net vakaro prie televizoriaus palydovu, atsiranda ir tolerancija vairavimui išgėrus, rašo tv3.lt.

Švietimas ar kontrolė – kas veiksmingiau?

Dėl prevencinių priemonių efektyvumo mokslininkas yra kategoriškas: „Jeigu priemonė yra pagrįsta įrodymais – ji vertinga. Pavyzdžiui, alkoholio reklamos draudimas. Valstybei tai beveik nieko nekainuoja, tačiau mažėjant vartojimui, sumažėja ir su alkoholiu susijusių eismo įvykių”, – tv3.lt cituoja ekspertą.

Vis dėlto tik visuomenės švietimas, anot dr. Stumbrio, problemos neišspręs. Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad efektyviausios yra kontrolės priemonės: „Alkoblokai automobiliuose, alkoholio pardavimo ribojimas degalinėse – tai priemonės, kurios tiesiogiai užkerta kelią galimybei vartoti alkoholį ir vairuoti”, – skelbia tv3.lt.

Skandinavijos šalys – pavyzdys sekti

Kaip sektiną pavyzdį mokslininkas įvardija Skandinavijos šalis, kur prevencinės priemonės kuriamos ne kampanijų principu, o remiantis moksliškai pagrįstais sprendimais. Strategijos yra ilgalaikės, kryptingos, orientuotos į vieną aiškų tikslą: nulinę toleranciją pavojingam elgesiui keliuose, rašo tv3.lt.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad svarbiausia ne pati sankcija, o jos neišvengiamumas. „Jei žmogus žino, kad bus patikrintas ir pagautas – jis nevairuos išgėręs. Bet jei tikimybė būti sustabdytam maža – rizika atrodo priimtina”, – tv3.lt cituoja sociologą.

Kompleksinis sprendimas – vienintelis kelias

Dr. Stumbrio teigimu, vien bausmių neužtenka. Pakartotiniams pažeidėjams, kurie neretai turi priklausomybių ar psichologinių problemų, būtinos privalomos elgesio keitimo programos. „Kursai, terapijos, priklausomybės gydymas – tai nėra privilegija, tai būtina intervencija”, – tv3.lt cituoja ekspertą.

Mokslininko nuomone, tik kompleksinis požiūris gali užtikrinti realią pažangą: „Reikia ilgalaikių, nuoseklių ir tyrimais pagrįstų sprendimų – nuo patikros ir kontrolės iki švietimo, priklausomybių gydymo ir kultūrinių normų keitimo. Tai neturi būti atsitiktiniai projektai. Tai turi tapti nuolatine valstybės politika”, – skelbia tv3.lt.

Šaltinis: tv3.lt