Premjero Gintauto Palucko antradienį pateikti komentarai apie profesines mokyklas sukėlė nemažą audrą švietimo bendruomenėje bei visoje Lietuvoje. Vyriausybės vadovas, kalbėdamas apie sprendimą prie abiturientų egzaminų rezultatų pridėti 10 taškų, pareiškė, kad „jeigu nebūtų priimtas šitas sprendimas, visa šita mokyklų absolventų karta eitų studijuoti į profesines mokyklas”.
Šie žodžiai sulaukė aštraus atgarsio iš profesinio mokymo srities atstovų. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė neslėpė nusivylimo:
„Mes nesame paskutinė vieta”, – reaguodama į premjero pareiškimus sakė specialistė.
Profesinio mokymo prestižo klausimai
Pelakauskienė pabrėžė, kad tokiais pareiškimais „šiek tiek šituo pasakymu yra sumažinamas jau iškeltas profesinės mokyklos prestižas”. Jos vadovaujamoje Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje du abiturientai pelnė matematikos šimtukus – rezultatas, kuris paneigią stereotipus apie profesinio mokymo įstaigų mokinių akademinius gebėjimus.
Socialiniuose tinkluose paskelbta Jurgitos Šiugždinienės reakcija atskleidžia gilesnę problemą. Specialistė įvardijo, kad politikų pareiškimai naikina metų metus kurtas pastangas stiprinti profesinio mokymo patrauklumą:
„Taip vienu sakiniu – nušluojamos metų metus kurtos pastangos stiprinti profesinio mokymo patrauklumą. Visi skatinimo projektai, karjeros konsultacijos, investicijos – šluotos mostu į šiukšlių dėžę”, – rašė Šiugždinienė.
Tarptautiniai skirtumai
Kritikos centre – Lietuvos atsilikimas nuo kitų Europos šalių profesinio mokymo srityje. Šiugždinienė pateikė statistinius duomenis, atskleidžiančius situacijos rimtumą:
„Lietuvoje profesinį kelią kartu su viduriniu išsilavinimu renkasi vos 20 % mokinių, o Skandinavijoje – 50 %, Vokietijoje – 60 %, Šveicarijoje – net arti 80 %”, – akcentavo specialistė.
Ką žmonės dabar skaito?
- Nuo bankomato nė žingsnio – ši klaida tyko kiekvieno, kuris nori išsiimti grynųjų. Esate potencialus taikinys
- Kaip telefonas sužino, kur jūs esate – net be interneto ir GPS
- Jau aišku, kad Jonas Valančiūnas Europoje nežais, tačiau naujienos tuo nesibaigia
- „Ignitis” primena, kad pasikeitė elektros kainos. Ar gyventojams reikia imtis veiksmų?
- Kaip pašalinti visą informaciją apie save iš interneto?
Elena Pelakauskienė pabrėžė, kad „į profesines mokyklas eina tie, kurie nori įgyti jam patinkančią specialybę”. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad „būna, kad autoservise tą patį darbą dirba ir mūsų mokinys, ir tas, kas baigė kolegiją”.
Profesinio mokymo įstaigų vadovė taip pat pabrėžė modernizacijos procesus: „Ateina aukštųjų mokyklų studentai daryti laboratorinių darbų ir nustemba. Jie turi galimybę rankomis prie viso to prisiliesti”.
Politinio konteksto poveikis
Situacija atskleidžia ne tik švietimo sistemos problemas, bet ir politikų komunikacijos spragas. Šiugždinienė akcentavo, kad „labiausiai skaudu, kad taip kalba socialdemokratų (!) Premjeras. Partijos, kuri turėtų ginti kiekvieno žmogaus orumą”.
Kritikos sulaukė ir ankstesni ministrės patarėjo pareiškimai, kuriuose mokiniai buvo įvardyti „dundukais”. Šiugždinienė pabrėžė, kad tokie pareiškimai formuoja neigiamą požiūrį į profesinį mokymą.
Opozicijos lyderės reakcija
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pasidalijo Šiugždinienės įrašu, pridėdama aštrų komentarą apie dabartinės valdžios elgesį. Šimonytė pavadino valdančiųjų atstovus „ne arogantiškais”, o „tiesiog įžūliais”.
„Šitie ponai, atėję gelbėt tautą nuo jų pačių užkeikimų apie konservatorių ‘aroganciją’, yra net ne arogantiški. Tiesiog įžūlūs”, – rašė Šimonytė.
Konservatorių lyderė ironiškai prognozavo, kad po kurio laiko tie patys politikai „kalbėdami apie darbo rinkos poreikius ar užtvindytą WC, ūbaus kaip trūksta ir suvirintojų, ir santechnikų, ir kitų nagingų ir galvotų amato meistrų”.
Ginčai dėl egzaminų rezultatų
Šimonytė taip pat kvestionavo premjero teiginius apie „ištisą kartą”, kuri būtų nukentėjusi be papildomų 10 taškų. Buvusi premjerė pabrėžė, kad „matematikos egzaminą išlaikė iš esmės tiek pat mokinių kaip ir pernai”.
Kritikos sulaukė ir sprendimo logika. Šimonytė klausė:
„Kodėl per visų šių vaikų (kaip ir ankstesnių laikotarpių abiturientų) teisėtus lūkesčius šitas +10 išmislas turėjo pervažiuot – niekaip neaišku”.
Profesinio mokymo srities atstovai siūlo konstruktyvius sprendimus. Šiugždinienė pabrėžė, kad „ne indeksuoti balus reikia, o toliau kurti realias galimybes: trumpąsias studijas, pritaikytas programas, karjeros tiltus”.
Pelakauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad „durys į aukštąjį mokslą tikrai nėra uždarytos”, o profesinio mokymo absolventai dažnai sėkmingai tęsia mokslus aukštosiose mokyklose.
Incidentas atskleidžia poreikį keisti visuomenės požiūrį į profesinį mokymą ir formuoti politikos kryptis, kurios stiprintų, o ne silpnintų profesinio mokymo prestižą Lietuvoje.
