Rusijoje gilėja degalų krizė: degalinės užsidaro, benzino trūksta vis daugiau regionų

Rusijoje sparčiai gilėja degalų krizė, kurią sukėlė Ukrainos dronų atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas. Dėl sumažėjusios degalų gamybos ir aukštų paskolų palūkanų normų privačios degalinės, sudarančios apie 40 % Rusijos degalų rinkos, susiduria su rimtais iššūkiais. Kai kurios jų priverstos užsidaryti, o populiarių benzino rūšių, tokių kaip „Ai 92“ ir „Ai 95“, trūksta vis daugiau regionų. Šiame straipsnyje aptariamos krizės priežastys, pasekmės ir dabartinė situacija Rusijos degalų rinkoje.

Benzino trūkumo priežastys

Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas smarkiai sumažino degalų gamybos apimtis. „Reuters“ duomenimis, per kelias dienas naftos perdirbimo pajėgumai sumažėjo beveik penktadaliu, o tai paveikė ne tik vidaus rinką, bet ir degalų eksportą iš pagrindinių uostų. Dėl šių atakų Maskva buvo priversta riboti naftos gamybą, o tai dar labiau apsunkino situaciją.

Privačios degalinės, sudarančios apie 40 % Rusijos degalų rinkos, kenčia labiausiai. Aukštos paskolų palūkanų normos (apie 17 %) trukdo joms kaupti degalų atsargas, o stambios naftos bendrovės, tokios kaip „Rosneft“ ar „Lukoil“, prioritetą teikia savo degalinėms, palikdamos nepriklausomus tiekėjus be pakankamo degalų kiekio.

Regionai, paveikti krizės

Degalų trūkumas pirmiausia palietė Rusijos Tolimuosius Rytus ir laikinai okupuotą Krymą, kur problemos buvo pastebėtos jau rugpjūčio mėn. Vėliau krizė išplito į Volgos regioną, pietinę ir centrinę Rusiją. „Reuters“ cituoja degalinės darbuotoją iš Belgorodo srities: „Vadybininkas nusprendė laikinai uždaryti degalinę, nes nebuvo benzino. Gretimo kaimo degalinė taip pat uždaryta, o kitose tiesiog baigėsi benzinas.“

Nors ilgų eilių degalinėse kol kas nėra, populiarių benzino rūšių „Ai 92“ ir „Ai 95“ dažnai trūksta. Tuo metu dyzelino atsargos išlieka pakankamos, tačiau jo kaina Sankt Peterburgo prekių biržoje smarkiai išaugo, viršydama 70 000 rublių už toną. Siekdama suvaldyti kainų šuolį, birža įvedė apribojimus maksimaliam dyzelino kiekiui, kurį gali įsigyti vienas pirkėjas.

Rusijos valdžios atsakas

Rusijos pareigūnai teigia, kad degalų trūkumas yra laikinas ir susijęs su naftos perdirbimo gamyklų prastovomis bei sezoniniu degalų poreikio padidėjimu. Norėdama sušvelninti krizę, Rusija nuo liepos 28 d. įvedė benzino eksporto draudimą, kuris buvo pratęstas iki rugsėjo 30 d., o prekybininkams ir tarpininkams – iki spalio 31 d. Tačiau ekspertai abejoja, ar šios priemonės bus veiksmingos, nes Rusijos benzino eksportas sudaro tik nedidelę dalį, o pagrindinė problema yra vidaus trūkumai.

Pasekmės ir perspektyvos

Degalų krizė Rusijoje kelia rimtą susirūpinimą, nes ji paveikė daugiau nei 10 regionų, įskaitant strategiškai svarbias sritis. Nors didžiosios naftos bendrovės kol kas sugeba išlaikyti savo degalinių veiklą, privačios degalinės susiduria su egzistenciniais iššūkiais. Be to, augančios dyzelino kainos gali padidinti transporto ir logistikos išlaidas, o tai turės įtakos platesnei ekonomikai.

Ekspertai perspėja, kad, tęsiantis Ukrainos dronų atakoms, Rusijos naftos perdirbimo sektorius gali patirti dar didesnių nuostolių. Tai gali priversti Maskvą ieškoti alternatyvių degalų tiekimo šaltinių, pavyzdžiui, importo iš Baltarusijos ar Kazachstano, tačiau ilgalaikis sprendimas reikalautų reikšmingų investicijų į infrastruktūros apsaugą ir remontą.

Išvada

Rusijos degalų krizė, kurią sukėlė Ukrainos dronų atakos ir vidaus rinkos iššūkiai, kelia vis didesnį spaudimą šalies ekonomikai ir gyventojams. Privačios degalinės, sudarančios didelę rinkos dalį, priverstos užsidaryti, o populiarių benzino rūšių trūksta vis daugiau regionų. Nors Rusijos valdžia imasi priemonių, tokių kaip eksporto draudimai, šios priemonės kol kas neišsprendžia problemos šaknų. Artimiausiu metu Rusijai teks ieškoti veiksmingesnių būdų atkurti degalų tiekimą ir apsaugoti savo naftos infrastruktūrą, kad būtų išvengta tolesnės krizės eskalacijos.

Šaltinis: reuters.com