Lietaus sezonas Lietuvoje kelia rimtą pavojų vairuotojams – akvaplaningą. Kai kelias padengtas vandens sluoksniu, automobilis gali pradėti „plaukti” ir vairuotojas trumpam tampa bejėgiu keleiviu. Net moderniausi automobiliai nėra apsaugoti nuo šio reiškinio.
Akvaplaningas įvyksta, kai tarp padangos ir kelio susidaro vandens sluoksnis. Padanga nebespėja išstumti viso vandens, automobilis praranda sukibimą su kelio danga ir pradeda slysti vandens paviršiumi. Tai gali nutikti net negiliame vandens sluoksnyje.
Pirmieji požymiai, kad patekote į akvaplano situaciją: vairas tampa neįprastai lengvas, variklio apsukos didėja nors greitis nesikeičia, automobilis nereaguoja į vairo judesius. Šiuolaikinės padangos važiuojant 80 km/h greičiu gali išstumti iki 30 litrų vandens per sekundę, tačiau kai vandens per daug arba protektorius susidėvėjęs – prasideda bėdos.
Kokie veiksniai didina riziką?
Akvaplaningo rizika priklauso nuo kelių faktorių. Naujos padangos su giliu protektoriumi gali išlaikyti sukibimą iki 90 km/h greičio, o susidėvėjusios – praranda jį jau prie 70 km/h. Platesnės padangos labiau linkusios į akvaplaniną, nes turi išstumti daugiau vandens.
Svarbiausia taisyklė: kuo didesnis greitis, tuo didesnė rizika. Būtent todėl kai kuriose šalyse lyjant įvedami griežtesni greičio apribojimai.
Ką daryti patekus į akvaplaningą?
Vairavimo instruktoriai pataria: svarbiausia išlikti ramiam. Dažniausios avarijos įvyksta ne dėl paties akvaplaningo, o dėl vairuotojo panikos ir staigių reakcijų.
Rekomenduojami veiksmai:
- Nenuimkite kojos nuo akceleratoriaus staigiai
- Lėtai sumažinkite greitį
- Laikykite vairą tiesiai, nesukite jo
- Nestabdykite staigiai
- Palaukite, kol automobilis pats atgaus sukibimą
Gilios balos – dar vienas pavojus
Lietaus metu keliuose susidaro balos, kurių gylio dažnai neįmanoma įvertinti iš pirmo žvilgsnio. Tai, kas atrodo kaip sekli bala, gali būti 30-40 cm gylio – pakanka sugadinti daugumos automobilių variklius.
Ypač pažeidžiami žemai stovintys automobiliai ir sportiniai modeliai. Net 20 cm vandens jiems gali sukelti rimtų problemų. Jei vanduo patenka į variklio oro įsiurbimo sistemą, gali įvykti „hidraulinis smūgis” – vanduo patenka į degimo kamerą ir sugadina stūmoklius ar net visą variklio bloką.
Praktiniai patarimai
Lietuvos keliuose, ypač regioniniuose, kur drenažas ne visada pakankamas, svarbu:
- Lyjant sumažinti greitį bent 20 km/h
- Reguliariai tikrinti padangų būklę (protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 3 mm)
- Vengti pravažiuoti gilias balas, jei nežinote jų gylio
- Sekti orų prognozes ir planuoti keliones
Atminkite – joks automobilis, net pats moderniausias, neapsaugo nuo fizikos dėsnių. Vanduo kelyje visada reikalauja papildomo atsargumo ir sumažinto greičio.
