Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, vairuotojai ilgą laiką naudodavosi viena paplitusia spraga – važinėdavo su automobiliu pagal neva neseniai sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurią nuolat „atnaujindavo“. Taip buvo bandoma išvengti automobilio registracijos, draudimo įforminimo ir net baudų kaupimosi. Tačiau nuo 2025 m. šios praktikos tapo daug rizikingesnės – atsakomybė sugriežtinta, o institucijos aktyviai stebi piktnaudžiavimą.
Kaip veikia fiktyvi sutarties schema?
Anksčiau vairuotojas įsigydavo automobilį, bet jo neregistruodavo savo vardu. Vietoje to kas 10 dienų pasirašydavo naują pirkimo–pardavimo aktą, kuriame būdavo nurodoma, kad automobilis ką tik įsigytas. Kadangi pagal įstatymą automobilį reikia įregistruoti per 10 dienų nuo įsigijimo, vairuotojas „oficialiai“ vis būdavo naujasis savininkas, o realios registracijos išvengdavo mėnesiais ar net metais.
Tokia praktika leisdavo „nusimesti“ ir administracines baudas, kurios keliaudavo senajam savininkui, o ne tikrajam vairuotojui. Be to, šiuo būdu kai kurie net važinėdavo be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo – draudimo bendrovėms taip pat galiojo 10 dienų terminas.
Kas pasikeitė 2025 m.?
Nuo 2025 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojo svarbūs pokyčiai, remiantis Vyriausybės ir Seimo sprendimais, siekiant sustabdyti fiktyvių sandorių praktiką.
- Draudimą reikia sudaryti iškart, be jokių atidėliojimų. Naujam savininkui nebegalioja 10 dienų laikotarpis privalomajam draudimui sudaryti. Važiuoji be draudimo – pirmą kartą bauda nuo 100 iki 300 eurų, pakartotinai – iki 850 eurų ar net teisės vairuoti atėmimas.
- Fiktyvus pirkimo–pardavimo aktas nebėra pasiteisinimas. Jei institucijos (pvz., „Regitra“ ar policija) nustato, kad automobilis tavo valdomas ilgiau nei 10 dienų, net ir nauja sutartis su šviežia data neapsaugos – nuo tada skaičiuojamas pažeidimas dėl neįregistruoto automobilio.
- Policija gali remtis ankstesne baudos istorija, vaizdo fiksavimo duomenimis ir net liudijimais, kad įrodyti – vairuoji tą patį automobilį nuolat.
- Už neįregistruoto automobilio eksploatavimą – bauda nuo 50 iki 90 eurų, o pakartotinai – iki 200 eurų ar teisės vairuoti atėmimas iki 6 mėnesių.
Baudžiamoji atsakomybė – tikras pavojus
Svarbiausia naujovė – fiktyvaus dokumento laikymas klastote. Jei nustatoma, kad dokumentas falsifikuotas (pavyzdžiui, ranka pakeista data ar parašai suklastoti), pradeda veikti Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis – dokumentų klastojimas.
Už tai gresia:
- bauda iki 15 000 eurų,
- laisvės apribojimas iki 2 metų,
- arba net laisvės atėmimas iki 1 metų, priklausomai nuo situacijos sunkumo.
2025 m. pavasarį Vilniaus apskrityje užfiksuotas atvejis, kai vairuotojas važinėjo su „Opel“, kurio pirkimo data buvo vis pakeičiama ranka. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilį jis naudojo jau beveik metus – byla perduota teismui.
Bandymas apeiti registracijos ir draudimo reikalavimus pasitelkiant fiktyvias pirkimo–pardavimo sutartis Lietuvoje nuo 2025 m. tapo itin rizikingas ir dažnai – baudžiamas. Pareigūnai aktyviai analizuoja istoriją, baudos siunčiamos tikrajam naudotojui, o sistemą bandantys apgauti vairuotojai rizikuoja ne tik pinigine, bet ir laisve.
Prieš bandydami gudrauti – pagalvokite, ar verta. Suklastotas dokumentas nebėra tik formalumas, o baudžiamasis nusikaltimas, už kurį gali tekti atsakyti teisme.
