Tinkamiausias padangų slėgis

Padangų slėgis: 3 lemtingos klaidos, kurias daro 9 iš 10 vairuotojų

7 min. skaitymo

Padangų slėgio patikrinimas atrodo paprasčiausias dalykas: paėmei manometrą, prispaudei prie ventilio, užrašei skaičius — ir viskas. Bet tikrovėje dauguma vairuotojų daro klaidas, kurios paverčia šią rutiną grėsme piniginei, automobiliui ir net gyvybei. Daugiau nei 90% mūsų, patys to nežinodami, daro kažką ne taip, pasikliaujant įpročiais ar tingumu. Aš, žmogus, kuris išmano automobilius ir jų subtilybes, išskyriau tris pagrindines klaidas, kurias daro beveik visi: nuo pradedančiųjų iki patyrusių. Išnagrinėkime, kodėl neatsižvelgti į automobilio apkrovimą, matuoti slėgį „karštu” ir užmiršti atsarginį ratą — tai ne tik smulkmena, bet rimtas rizikos veiksnys, ir kaip viską daryti teisingai.

Klaida 1: automobilio apkrovimo ignoravimas

Pirmoji klaida — slėgio tikrinimas neatsižvelgiant į tai, ar automobilis tuščias, ar prikrautas iki kaklo. Daugelis galvoja: „Jei instrukcijoje parašyta 2,5 baro, reiškia, visada pumpuoju 2,5″. Tai klaidingas įsitikinimas, ir štai kodėl.

Kaip tai veikia

Padangų slėgis priklauso nuo svorio, kurį jos neša. Tuščias automobilis su vairuotoju ir pilnas automobilis su penkiais keleiviais, bagažu ir šuniu bagažinėje — tai skirtingos apkrovos. Gamintojai nurodo du dydžius: minimaliam ir maksimaliam apkrovimui. Paimkime Skoda Octavia A7 su padangomis 205/55 R16: instrukcijoje parašyta 2,2–2,3 baro tuščiam automobiliui ir 3,0–3,2 baro pilnam. Skirtumas — beveik baras! O tai ne smulkmena, bet stabilumo ir saugumo klausimas.

Kas nutinka suklydus

Nepakankamo slėgio padangos apkrovos metu deformuojasi: kontakto su keliu plotas padidėja, šoninės sienelės įlinksta. Mano pažįstamas su Renault Duster kartą išvyko atostogų su šeima — 4 žmonės, lagaminai, slėgis 2,2 vietoj reikalingų 2,8. Rezultatas: kuro sąnaudos išaugo per litrą šimtui kilometrų, padangos susidėvėjo per sezoną, o greitkelyje 120 km/h greičiu automobilį ėmė „vezti”. Blogiausiu atveju nepakankamas slėgis gresia padangos perkaitimu ir plyšimu — ypač karščiuose ar važiuojant dideliu greičiu.

Pernelyg didelis slėgis taip pat ne dovanėlė: tuščias automobilis su 3,2 baro slėgiu praranda sukibimą, stabdymo kelias pailgėja, pakaba kenčia nuo smūgių. O padanga nusidėvi centre, išmesdama pinigus vėjais.

Tikras pavyzdys

Volkswagen Passat B7 vairuotojas visada laikė 2,5 baro. Vasarą važiavo prisikrovęs cemento — slėgio netikrino. 140 km/h greičiu kelyje padanga sprogo, automobilį pradėjo nešti, stebuklingu būdu apsėjo be avarijų. Viskas dėl tinginystės atidaryti instrukciją ir pasižiūrėti, koks slėgis padangose turi būti.

Ką daryti

Žiūrėkite rekomendacijas vadove arba ant lipduko (paprastai ant durų stulpo arba kuro bako dangtelio). Tikrinkite slėgį prieš kelionę atsižvelgdami į apkrovą: tuščias automobilis — vienas dydis, pilnas — kitas. Mieste darykite tai kartą per mėnesį, prieš tolimą kelionę — visada. Ir nepasitikėkite akimi — manometras rankose išgelbėja nuo siurprizų.

Klaida 2: slėgio matavimas karštose padangose

Antroji klaida — slėgio tikrinimas po važiavimo, pavyzdžiui, degalinėje su kompresoriumi. Atrodo patogu: užvažiavai, pripūtei, važiavai toliau. Bet tai grubiausia klaida, ir štai kodėl.

Kodėl taip negalima

Padangų slėgis didėja karštėjant. Važiuojant guma kaista nuo trinties su keliu, oras viduje plečiasi. Instrukcijoje juodu ant balto parašyta: dydžiai teisingi tik šaltoms padangoms — toms, kurios stovėjo mažiausiai 2–3 valandas arba nuvažiavo ne daugiau kaip 2–3 km mažu greičiu. Po 10 km greitkeliu slėgis gali pakilti 0,3–0,5 baro. Mano kaimynas matavo po kelionės į darbą — matė 2,7 vietoj 2,3. Nuleido iki 2,3, o ryte, kai vėsiau buvo 1,9 — žemiau normos.

Pasekmės

Jei nuleidžiate karštų padangų slėgį iki „tinkamo” dydžio, šaltai jos bus nepakankamo slėgio. Tai — padidėjęs nusidėvėjimas, papildomas kuro suvartojimas, plyšimo greičiu rizika. Pernelyg didelis slėgis taip pat pavojingas: mačiau atvejį su Kia Rio, kur vairuotojas pripūtė į šiltas padangas 2,8 bar vietoj 2,5 bar, o kaip padanga atvėso, tapo 2,4 – viskas gerai.

O jei neliesit karštų rodmenų, manydami, kad viskas gerai? Tikrasis slėgis šaltai bus mažesnis, ir važiuosite su minkštomis padangomis, apie tai neįtardami.

Pavyzdys iš praktikos

Klientas su Hyundai Solaris užvažiavo į AŽS po 30 km mieste, pamatė 2,8 baro vietoj 2,5, nuleido. Ryte slėgis buvo 2,1 — automobilis „plaukė” kelyje, padangos nusidėvėjo per pusmetį. Būtų tikrinęs šaltai — gyventų ramiai.

Kaip daryti

Matuokite slėgį ryte, prieš kelionę, arba po ilgo stovėjimo (3–4 valandas). Jei teko tikrinti karštai (pavyzdžiui, kelyje), pridėkite 0,3–0,4 baro prie normos ir pataisykite vėliau, kai padangos atvės. Manometras — jūsų geriausias draugas, o degalinė — ne vieta tiksliems matavimams.

Padangų slėgis
Padangų slėgis

Klaida 3: užmirštas atsarginis ratas

Trečioji klaida — atsarginio rato ignoravimas. Daugelis vairuotojų net nežiūri į jį metais, galvodami: „Prireiks — pripūsiu”. Bet atsarginis ratas — ne tik atsarginis variantas, bet saugumo elementas su ypatingais reikalavimais.

Ką sako instrukcija

Gamintojai kaip Volkswagen ar Toyota rašo aiškiai: atsarginis ratas turi būti pripūstas iki maksimalaus automobilio slėgio. VW Tiguan, pavyzdžiui, tai 3,5–4,0 baro (priklausomai nuo modelio), nors pagrindiniai ratai reikalauja 2,5–2,8. Kodėl? Atsarginis ratas dedamas ant bet kurios ašies bet kokioje situacijoje — nuo tuščio automobilio iki pilno pakrovimo. Jei jis nepakankamo slėgio, įstatant po krovinio svoriu slėgis nukris žemiau normos, ir gausite nestabilumą ar pažeidimą.

Pavyzdys iš gyvenimo

Pažįstamas su Renault Logan metų metais neliesdavo atsarginio. Pramušė ratą kelyje, įstatė — slėgis 1,5 baro. 80 km/h greičiu automobilį pradėjo mėtyti, padanga nusidėvėjo per 50 km iki neatpažinimo. Būtų tikrinęs anksčiau — būtų važiavęs toliau.

Ką daryti

Atidarykite instrukciją, raskite maksimalų slėgį (paprastai 3,5–4,5 baro) ir pripūskite atsarginį iki jo. Tikrinkite kartą per 2–3 mėnesius — oras palaipsniui išeina net nejudančioje padangoje. Ir laikykite manometrą su pompa bagažinėje — kelyje tai išgelbėjimas.

Kaip teisingai tikrinti slėgį?

Atsižvelkite į apkrovimą. Žiūrėkite instrukciją, matuokite prieš kelionę: tuščias automobilis — vienas dydis, pilnas — kitas. Kartą per mėnesį mieste, prieš greitkelį — privaloma.

Tik šaltai. Ryte arba po 3–4 valandų stovėjimo. Karštai — tik kontrolei, su +0,3–0,4 baro įskaičiavimu.

Neužmirškite atsarginio. Pumpuokite iki maksimumo (3,5–4,0 baro), tikrinkite kartą per ketvirtį.

Išvada: nebūkite tų 90%

Padangų slėgio tikrinimas — ne smulkmena, bet automobilio saugumo ir ilgaamžiškumo klausimas. Ignoruoti apkrovimą, matuoti karštai ir užmiršti atsarginį — trys klaidos, kurias daro 9 iš 10 vairuotojų. Pasekmės — nuo papildomų išlaidų iki avarijų. Netikėkite mitais kaip „2,5 baro visada normaliai” — atidarykite instrukciją, imkite manometrą ir darykite kaip reikia. Jūsų padangos, piniginė ir nervai pasakys ačiū.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Sekite:
Esu Dovydas, iš Kauno. Automobiliais ir technika pradėjau domėtis prieš bemaž 21 metus. Pirmąjį automobilį įsigijau, kai man buvo 19 metų, būtent nuo tada mano gyvenimas pasisuko visiškai į kitą pusę. Baigęs automechaniko specialybe panirau į darbus, tad ir tada ir dabar galiu pasakyti tik vieną - automobilių remontas buvo ir yra mano pašaukimas šiame gyvenime. Nuolat domiuosi technika, automobilių sportu ir kitais panašiais dalykais. Norėdamas pasidalinti patirtimi bei sukauptomis žiniomis, nusprendžiau prisijungti prie Mindaugo (šios svetainės įkūrėjo). Tikiuosi jums bus naudinga ir patiks.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.