PFAS automobilių plovyklose: tylus nuodas plaunant automobilį

Automobilio švara turi daug privalumų. Be estetinio patrauklumo, reguliarus plovimas apsaugo dažus, apsaugo nuo rūdžių ir pagerina matomumą, pašalindamas nešvarumus nuo langų, veidrodėlių ir priekinių žibintų. Vienas iš paprasčiausių būdų palaikyti automobilio švarą – apsilankyti automobilių plovykloje, kur vos per kelias minutes jūsų automobilis bus spindinčiai švarus.

Nors skalbimo priemonių pirkimas ir plovimas rankomis gali būti kruopštesnis ir pigesnis būdas, daugeliui automatinės plovyklos patogumas yra nepralenkiamas. Tačiau, nepaisant atrodytų nekalta išvaizda, automobilių plovyklos gali slėpti pavojus, kurių galite net neįvertinti. Viešojo intereso tyrimų grupė (PIRG), vartotojų ir aplinkosaugos gynimo grupė, įspėja, kad automobilių plovyklose gali būti naudojamos perfluoruotos ir polifluoruotos medžiagos (PFAS). Šios cheminės medžiagos nėra kenksmingos jūsų automobiliui, tačiau kelia rimtą grėsmę jūsų sveikatai. Be to, šios cheminės medžiagos gali būti pavojingos ne tik jums ir automobilių plovyklos darbuotojams, bet ir visai bendruomenei, teršdamos aplinką.

Per- ir polifluoralkilinės medžiagos arba PFAS – tai didelė daugiau nei 9000 cheminių junginių grupė, egzistuojanti nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio. Dėl savo ypatingo patvarumo ir lėto skaidymosi gamtoje jos dažnai vadinamos „amžinomis cheminėmis medžiagomis“. Dėl unikalių savybių, tokių kaip vandens ir riebalų atsparumas, PFAS buvo naudojamos įvairiuose produktuose – nuo nelimpančių dangų ant virtuvės reikmenų ir vandeniui atsparių drabužių iki ugniai atsparių putų ir, kaip paaiškėjo, net automobilių vaškų bei poliravimo priemonių. PFAS dabar aptinkama žmonių ir gyvūnų kraujyje visame pasaulyje, taip pat maiste.

Patekusios į aplinką, šios medžiagos lengvai pernešamos vandeniu, todėl gali užteršti dirvožemį ir netgi patekti į miesto vandentiekį. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes PFAS siejamos su daugeliu neigiamų poveikių sveikatai, pavyzdžiui, sumažėjusiu vaisingumu, vaikų vystymosi atsilikimu, padidėjusia tam tikrų vėžio rūšių ir kitų sunkių ligų rizika. Deja, yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad šių junginių gali būti daugelyje automobilių plovyklų.

Pasak Taršos prevencijos išteklių centro, Jungtinėse Valstijose buvo bent trys atvejai, kai vietos valdžios institucijos aptiko PFAS užterštumą gruntiniame vandenyje šalia automobilių plovyklų arba prie jų. Nors šis skaičius gali atrodyti nepakankamai didelis, kad būtų galima išskirti visas automobilių plovyklas, jis tikrai kelia nerimą. Tačiau PIRG pažymi, kad „turimi duomenys rodo, jog PFAS cheminių medžiagų gali būti bent kai kuriuose automobilių vaškuose ar poliravimo priemonėse, kurios, nenuostabu, yra vertinamos dėl savo gebėjimo atstumti vandenį ir suteikti blizgesį“.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, PFAS tarša vandenyje kelia didelį susirūpinimą. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2022 m. 51–60 % upių, 11–35 % ežerų ir 47–100 % pereinamųjų bei pakrančių vandenų viršijo PFOS (vieno pagrindinių PFAS junginių) ribas, nustatytas siekiant išvengti rizikos žmogaus sveikatai ir aplinkai. Nors specifinių tyrimų apie PFAS automobilių plovyklose Lietuvoje nėra, plačiosios PFAS taršos problemos, įskaitant pramonės ir buitines priežastis, rodo, kad tokia rizika egzistuoja. Seminarai, tokie kaip 2023 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete vykęs renginys, aptarė PFAS paplitimą Lietuvoje ir valdymo iššūkius, pabrėždami būtinybę stiprinti stebėseną.

Pasak PIRG, automobilių plovimo vaškuose ir dangose randamas PFAS perteklius nebūtinai lieka patalpose. Šias medžiagas gali pernešti ir paskleisti vanduo, nutekantis nuo transporto priemonių po plovimo. PFAS gali būti nuplaunamos sumaišius jas su ant kėbulo esančiais nešvarumais ar riebalais, o kai vanduo perneša šį PFAS užterštą mišinį į dirvožemį, jis gali patekti į gruntinio vandens sistemas.

Verta paminėti, kad Europos Sąjunga turi Gero geriamojo vandens direktyvą, kuri reikalauja, kad valstybės narės stebėtų PFAS cheminių medžiagų naudojimą ir galimą geriamojo vandens užterštumą, taip pat kitus teršalus, kurie gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai. 2020 m. direktyva nustato ribas: bendras PFAS kiekis geriamajame vandenyje – 0,5 µg/l, o kiekvieno iš 20 specifinių PFAS – 0,1 µg/l. Nuo 2026 m. valstybės narės privalės užtikrinti šių ribų laikymąsi. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, vykdomi projektai, tokie kaip ZeroPFAS, siekiant sumažinti PFAS taršą, įskaitant stebėseną vandens telkiniuose.

PIRG pataria dažniems automobilių plovyklų klientams, kurie nerimauja dėl galimo PFAS buvimo jų automobilių plovimo priemonėse, vengti papildomų blizgesio procedūrų ir vaško, nes tai gali būti šių teršalų šaltinis. Taip pat galite susisiekti su vietos valdžios institucijomis, kad patikrintų jūsų vandens ir drenažo sistemas. Žinoma, visada galite nusiplauti automobilį patys, vadovaudamiesi paprastais patarimais, kaip puikiai jį išvalyti, ir pasirinkdami alternatyvias valymo priemones, kurios garantuotai neturi PFAS. Lietuvoje rekomenduojama rinktis ekologiškas priemones, sertifikuotas pagal ES standartus, ir remtis Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijomis dėl PFAS stebėsenos.