Vis daugiau vairuotojų turi pakankamai šiuolaikinių pagalbinių važiavimo sistemų. Vietoj saugumo jausmo – irzlumas ir sutrikimas. Kas penktas vairuotojas prisipažįsta, kad tyčia jas išjungia, nors dauguma suvokia jų veiksmingumą. Draudikai įspėja: iš pažiūros nekaltas sprendimas gali turėti rimtų pasekmių.
Didelė dalis vairuotojų mano, kad saugumo sistemų gausa transporto priemonėse kelia jiems frustraciją, o dauguma įsitikinusi, kad jos labiau erzina nei padeda. Viena vertus, reikia pripažinti, kad jų veikimas kai kurių markių automobiliuose yra ypač subtilus ir beveik nepastebimas, kita vertus, kituose automobiliuose jos asocijuojasi su garsiniais signalais ir pasirodančiais pranešimais net situacijose, kurios visiškai nereikalauja jų įsikišimo. AAMI Insurance atlikto tyrimo su Australijos vairuotojais rezultatai parodė, kad kas penktas apklaustas vairuotojas tyčia išjungia pagalbines sistemas automobilyje.
Saugumo sistemos automobiliuose nervina vairuotojus. Kas penktas jas išjungia
Respondentų pirmiausia buvo klausiama apie priežastis, dėl kurių jie išjungia saugumo sistemas. Net 69 proc. jas išjungiančių vairuotojų teigė, kad jų veikimas yra „erzinantis, blaškantis ir per daug jautrus”, todėl trukdo jiems važiuojant. Pasak draudimo bendrovės, dažniausiai deaktyvuojama funkcija buvo eismo juostos asistentas, o jo veikimo atsisako net 45 proc. apklaustųjų. Kitas vietas užėmė: adaptyvusis greičio palaikymas (17 proc.), parkavimo asistentas (17 proc.), automatinis avarinis stabdymas (16 proc.) ir įspėjimas apie priekinę avariją (11 proc.).
„Šios sistemos skirtos mus saugoti ir didinti saugumą keliuose. Turėtume jas vertinti, o ne išjungti. Atsitrenkimas iš galo yra dažniausias avarijų tipas mūsų keliuose – jos brangios, dažnai nutinka, bet svarbiausia, daugeliu atvejų jų galima išvengti. Daugelis funkcijų, kurias vairuotojai išjungia, veiksmingai padeda užkirsti kelią būtent tokiems įvykiams”, – sakė Mary Kennedy, AAMI transporto žalos prevencijos vadovė.
Saugumo sistemos nervina vairuotojus. Išjungia jas, bet suvokia, kad pagerina saugumą
Nors didelė dalis vairuotojų atvirai pripažįsta, kad saugumo sistemos savo veikimu erzina, 59 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad šios technologijos „yra patikimi būdai pagerinti saugumą keliuose ir sumažina tiek avarijų skaičių, tiek pasekmes”.
Įvairių saugumo sistemų poreikį matyti ir naudotų automobilių rinkoje. Iš AAMI tyrimo matyti, kad atbulinės eigos kameros, aklosios zonos stebėjimo sistema, parkavimo asistentas ir adaptyvusis greičio palaikymas yra dažniausiai ieškomų funkcijų sąraše naudotuose automobiliuose.
Ekspertai įspėja dėl pripratimo prie technologijų. Priklausomybė veda prie budrumo praradimo
Dalis specialistų atkreipia dėmesį į vis dažnesnius pavojus, kylančius dėl vairuotojų priklausomybės nuo šiuolaikinių saugumo sistemų.
„Kai vairuotojai per daug pasikliauja technologijomis, kyla situacinio suvokimo sumažėjimo ir lėtesnės reakcijos rizika situacijose, reikalaujančiose rankinio įsikišimo. Tai reiškinys, žinomas kaip „automatizacijos pasyvumas”, kurį stebime ir kitose srityse, pvz., aviacijoje. Vairuotojai gali nesąmoningai perduoti atsakomybę sistemoms, o tai veda prie budrumo sumažėjimo, didesnio išsiblaškymo, o galiausiai prie vairavimo įgūdžių silpnėjimo”, – komentuoja dr. Max von Sabler, klinikinis psichologas iš Melburno.
Šiuolaikinės saugumo sistemos turi vieną pagrindinį tikslą – saugoti eismo dalyvių gyvybę ir sveikatą. Tačiau jų per didelis jautrumas, per dažnas įsikišimas ir neprisitaikymas prie realių važiavimo sąlygų verčia daugelį vairuotojų jausti frustraciją ir išjungti jas savo noru. Tuo tarpu ekspertai ir draudikai vieningai pabrėžia, kad būtent šios technologijos dažnai lemia, ar pavyks išvengti avarijos. Raktas situacijos pagerinimui yra ne sistemų atsisakymas, o jų tolesnis tobulinimas ir geresnis pritaikymas vartotojų lūkesčiams.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-systemy-bezpieczenstwa-denerwuja-kierowcow-ubezpieczyciele-b,nId,22169786
