Idėja pardavinėti jei ne identiškus, tai labai panašius automobilius skirtingais pavadinimais nėra nauja. Ženklelių inžineriją sukūrė amerikiečiai, išvystė europiečiai ir japonai, o iki absoliutaus (ar absurdiško?) lygio ją išvystė kinai.
Pavyzdžiui, pasenę modeliai nėra nutraukiami, o yra šiek tiek atnaujinami (kartais ir ne) ir paliekami apyvartoje kitais pavadinimais. Taigi, jei kas nors nori nusipirkti naują „Geely Tugella” ar „Atlas Pro”, ieškokite „Kinestar 001″ ir „Belgee X70″ – neapsiriksite.
Dar labiau painus variantas yra tada, kai panašūs modeliai vienu metu parduodami skirtingais pavadinimais. Ir skirtingomis kainomis. Jie gali skirtis išvaizda, tačiau techniškai ir įrangos lygiu yra labai panašūs. Vienas iš aiškių pavyzdžių: „Chery Tiggo 9″, „Jaecoo J8″, „Omoda C9″, „Exeed RX”.
Ar esate girdėję apie vidutinį segmentą? Kinijos hierarchijoje jis egzistuoja. Tai reiškia, kad automobiliai, grubiai tariant, yra „beveik aukščiausios klasės” komforto ir įrangos požiūriu, bet vis tiek nėra visiškai aukščiausios klasės.
Kiek jų yra?
Net patys kinai nėra pasirengę įvardyti tikslaus automobilių kompanijų skaičiaus Kinijoje. Šis skaičius yra kintamas. Prekių ženklai ir antriniai prekių ženklai dauginasi neįtikėtinu greičiu. Apytikslis Kinijos prekių ženklų, vien lengvųjų automobilių, skaičius yra apie šimtą.
Vienas didžiausių žaidėjų pasaulinėje rinkoje yra pasaulinė kontroliuojančioji bendrovė „Geely”. Be keliolikos Kinijos prekių ženklų, jai priklauso švediški „Volvo” ir „Polestar”, britų „Lotus” ir „LEVC”, Malaizijos bendrovė „Proton” ir vokiečių „Smart”, neskaičiuojant variklių ir transmisijų gamyklų, tyrimų ir technologijų centrų.
Kinijoje yra daug startuolių, orientuotų į automobilių gamybą. Ne visi išgyvena, bet daugelis pasiekia sėkmės. Pavyzdžiui, per pastaruosius dešimt metų atsirado ir sustiprėjo tokie nauji prekių ženklai kaip „Xpeng”, „Li Auto” („LiXiang”), „Nio” ir „Leapmotor”.
Dar dažniau naujus prekės ženklus, kartais skirtus vien eksportui, kuria didelės patronuojančios įmonės. Per pastaruosius trejus metus tokiu būdu atsirado „Jaecoo” ir „Omoda”, „Tank”, „Stelato”, „iCar”, „Hyptec”, „Luxeed” ir kiti.
- Europa tyliai rengia pensijų reformą, kuri smarkiai paveiks ir gyventojus Lietuvoje
- Sukčiai bankomatų neužmiršo: ką svarbu žinoti, norint neprarasti pinigų
- 100 % šokas iš „Temu“: patikrinimo rezultatai atskleidė, kas iš tikrųjų slepiasi po pigiomis kainomis
- Ar Baltijos šalims gresia paralyžius dėl Ispanijos scenarijaus? Ekspertai perspėja apie masinių elektros energijos tiekimo sutrikimų riziką
- Ruduo gali tapti išbandymu: ekspertai prognozuoja, kas labiausiai didins elektros kainas ir kaip tai pajus kiekvienas
Galiausiai, naujus prekių ženklus kuria daugybė bendrų įmonių (JV): „Jetta”, „Wuling”, „Jinbei”, „Venucia” ir kitos.
Daugeliu atvejų nesunku išsiaiškinti, kas kam priklauso. Tačiau norint išsamiai suprasti Kinijos automobilių pramonės subtilybes, tenka rizikuoti gyvybe. Kartkartėmis atsiranda naujų bendrų įmonių ir didelių įmonių padalinių, įskaitant ir sąjungas su esamomis bendromis įmonėmis. O nesėkmingus prekių ženklus lengvai pakeičia nauji.
Tarkime, kas yra „Livan”? Išsipūtusią „Lifan” įmonę įsigijo „Geely”, sujungė su „Maple” padaliniu ir pavadino „Livan”. O „Cowin” prekės ženklas, priklausantis „Chery”, nelabai gerai įsitvirtino rinkoje ir buvo pervadintas į „Kaiyi”. Ir tokių pavyzdžių yra dešimtys.
Pagrindinis Kinijoje
Sunku išsiaiškinti, kurios Kinijos bendrovės yra didžiausios. Paprastai jos pateikia duomenis apie automobilių gamybą arba konkrečių prekių ženklų pardavimus, tačiau niekas neskiria laiko atsižvelgti į visus prekių ženklus, kurie priklauso konkrečiam koncernui. Be to, didelės bendrovės dažnai turi kelias bendras įmones su skirtingais akcijų paketais – tiek su užsienio, tiek su vietiniais prekių ženklais. Šiek tiek tikslesnis vertinimas, pagrįstas bendromis pajamomis – atsižvelgti į visus niuansus yra nerealu, o vaizdas, kurį tai rodo, nėra visiškai objektyvus.
Pagal visus rodiklius, šiandien Kinijos automobilių pramonės lyderė yra BYD. 2024 m. ji pardavė daugiau automobilių nei bet kas kitas, o jos pajamos yra didžiausios.
Pagal bendras pajamas toliau rikiuojasi „Geely”, SAIC, „Chery” ir „Changan”. „Didysis ketvertas” yra didžiausios valstybinės įmonės – SAIC, „Dongfeng”, FAW ir „Changan”.
Nėra išsamios informacijos apie Kinijos gamintojų pasaulinius pardavimus. Tačiau yra Kinijos keleivinių automobilių asociacijos (CPCA) ataskaitos apie naujų automobilių pardavimus KLR.
Geriausiai parduodami prekių ženklai Kinijoje (2024 m., CPCA duomenys):
- BYD – 3,7 mln.
- „Geely” – 1,77 mln.
- „FAW-Volkswagen” – 1,6 mln.
- „Changan” – 1,36 mln.
- „Chery” – 1,35 mln.
- SAIC-Volkswagen – 1,2 mln.
- SAIC-GM-Wuling – 824 000
- „FAW-Toyota” – 798 tūkst.
- „GAC-Toyota” – 770 tūkst.
- „Tesla” Kinijoje – 657 tūkst.
Naujumo faktorius
Nepažįstami vardai, kaip paaiškėjo, pirkėjų neatbaido. Kinijos vartotojai yra atviri naujiems prekių ženklams ir modeliams, ypač jei jie siūlo modernias technologijas, dizainą ir gerą kainos ir kokybės santykį. Sparčiai atsirandantys nauji prekių ženklai ir jų sėkmė rinkoje tai patvirtina. Todėl Kinijos įmonės neplanuoja sustoti.