Lietuvos vairuotojai, pripratę prie santykinai švelnios greičio kontrolės sistemos, gali netrukus susidurti su visiškai nauja realybe. Kaimyninėse šalyse diegiamos technologijos ne tik fiksuoja greičio viršijimus, bet ir kuria ištisinį stebėjimo tinklą, kuris keičia pačią vairavimo kultūrą.
Nerimą kelianti statistika iš kaimynų
Naujausi duomenys iš Estijos atskleidžia stulbinančią tendenciją – modernių greičio kontrolės sistemų diegimas per metus sumažino avaringumą net 47% tose atkarpose, kur jos buvo įrengtos. Tačiau kartu išaugo ir baudų skaičius – vien 2024 metais estai sumokėjo rekordinę 18,7 mln. eurų sumą už greičio viršijimus.
„Tai, ką matome Estijoje ir Lenkijoje, yra tik pradžia. Šios sistemos tampa vis pažangesnės ir sunkiau aptinkamos”, – teigia eismo saugumo ekspertas Mantas Kazlauskas.
Technologijos, kurios keičia žaidimo taisykles
Naujosios kartos greičio matuokliai skiriasi nuo tradicinių radarų kaip diena nuo nakties:
- Neaptinkami lazeriniai matuokliai – veikia iki 1 km atstumu, neišduoda jokių signalų, kuriuos galėtų užfiksuoti antiradaro detektoriai
- Mobilios sistemos dromuose – mažyčiai bepiločiai orlaiviai su integruotais greičio matavimo įrenginiais
- Dirbtinio intelekto kameros – atpažįsta ne tik greitį, bet ir telefono naudojimą, saugos diržų nesegėjimą, net vairuotojo nuovargį
Latvijos eksperimentas šokiruoja rezultatais
Latvija tapo pirmuoju regionu, kur išbandyta kompleksinė „išmanioji kelio” sistema. Rygos-Jūrmalos greitkelyje įdiegta technologija ne tik matuoja momentinį greitį, bet ir:
- Skaičiuoja vidutinį greitį visoje atkarpoje
- Fiksuoja agresyvų vairavimą (staigius manevrus, per mažą atstumą)
- Automatiškai perduoda duomenis draudimo kompanijoms
Rezultatas? Per tris mėnesius šioje atkarpoje baudų surinkta už 2,3 mln. eurų – daugiau nei per visus 2023 metus visoje Latvijoje.
Kas laukia Lietuvos?
Lietuvos kelių direkcija kol kas oficialiai nekomentavo planų diegti panašias sistemas, tačiau neoficialūs šaltiniai teigia, kad diskusijos jau vyksta. „Europos Sąjungos direktyvos dėl eismo saugumo praktiškai neliks mums kitos išeities”, – anonimiškai pripažįsta vienas iš direkcijos darbuotojų.
Vairuotojų reakcija – nuo pykčio iki rezignacijos
Socialiniuose tinkluose jau verda diskusijos. „Jei įdiegs tokias sistemas kaip Lenkijoje, galėsim atsisveikinti su normaliu vairavimu”, – rašo vienas komentatorius. Kiti prieštarauja: „Gal pagaliau nustos lenktyniauti tie, kurie greitkelius pavertė autostrada.”
- Skubus įspėjimas „Gmail“ naudotojams
- Pervedimai iš kortelės į kortelę: ką reikia žinoti lietuviams pagal naujas ES taisykles
- Dideli „Swedbank” pokyčiai nuo lapkričio 1 dienos. Palies kiekvieną banko klientą
- Ką reiškia šis ženklas? Raudonas taškas suklaidina ne vieną patyrusį vairuotoją
- Kaip išvalyti išmaniojo telefono atmintį, kad jis veiktų geriau
Ekspertų patarimai
Eismo saugumo specialistai pataria vairuotojams jau dabar pradėti keisti įpročius:
- Įsidiegti kruizo kontrolės sistemas
- Naudoti navigacijas su greičio ribojimų priminimais
- Svarbiausia – pripažinti, kad „senos geros dienos” netrukus baigsis
Epilogas
Ar Lietuva pasirengusi tokiai revoliucijai? Atsakymas greičiausiai – ne. Tačiau, žvelgiant į kaimynų patirtį, aišku viena: pokyčiai neišvengiami, o vairuotojams, įpratusiems prie laisvesnio vairavimo stiliaus, teks arba prisitaikyti, arba giliai siekti į kišenę.
Vienas dalykas nekelia abejonių – keliai taps saugesni. Klausimas tik, kokia kaina.
