Dar neaišku ar nuo 2035 metų įsigalios draudimas registruoti naujus vidaus degimo variklius turinčius automobilius – šių taisyklių likimas vis dar sprendžiamas, taip pat neaišku, ar jos tada apskritai bus reikalingos. Pasirodo gandai, kad vidaus degimo variklių automobilizmui gresia kitas smūgis ir tai gerokai anksčiau. Atsiranda pranešimų, kad Europos Komisija nori priversti įmones privaloma tvarka persėsti į elektrinius automobilius. Ar automobilių koncernams tada nustos apsimokėti gaminti vidaus degimo variklių automobilius?
Europos Komisija svarsto naujas taisykles, verčiančias elektrifikuoti įmonių automobilių parkus nuo 2027 metų
- Pokyčiai turėtų paveikti ne tik dideles įmones – įmonių automobilių apibrėžimas bus labai platus
- Jei nutekėjimai ir neoficialūs pranešimai pasitvirtins, įmonės turės atsisakyti naujų vidaus degimo variklių automobilių penkeriais metais anksčiau nei planuojamas jų pardavimo draudimas
- Didžioji dalis naujų automobilių, parduodamų Europos rinkoje, registruojama įmonių
Elektromobilumas vis dar per brangus. Kalba ne apie automobilių kainas
Kol kas oficialios informacijos labai mažai, tačiau atsiranda nutekėjimų ir spėjimų. Į klausimus apie planus keisti įmonių automobilių parkų reglamentavimo taisykles, kuriuos uždavė vokiečių šakos portalas „Automobilwoche”, Europos Komisijos atstovai atsakė, kad jos dar neparengtos skelbti, tačiau jų paskelbimas turėtų įvykti iki šių metų pabaigos. Neoficialiai kalbama, kad reikalaujama elektrinių automobilių dalis parkuose netolimoje ateityje gali siekti net 75 proc. (nuo 2027 metų) ir iki 100 proc. nuo 2030 metų. Pridėkime, kad įmonių automobiliais laikomi praktiškai visi lengvieji automobiliai ir lengvieji furgonas, kuriuos perka įmonės/verslininkai, įskaitant automobilius, įsigyjamus klientams lizingo įmonių ir ilgalaikės nuomos paslaugas siūlančių įmonių.
Šiandien sunku įsivaizduoti tokių ambicingų planų įgyvendinimą. Daugelyje šalių parkuose vis dar dominuoja dyzeliai. Europos Sąjunga labai įvairi kelių eismo požiūriu – čia svarbi ir atskirų šalių dydis, ir įmonių automobilių nuvažiuojami atstumai. Nors nedidelėse ir vidutinio dydžio šalyse, jau dabar turinčiose išplėtotą įkrovimo stotelių tinklą, tokiose kaip Nyderlandai ar Belgija, vien dėl ten įveikiamų atstumų įmonių persėdimas į elektrinius automobilius neturėtų kelti problemų. Didelėse šalyse, tokiose kaip Vokietija, Lenkija, Prancūzija ar Ispanija, tai būtų daug didesnis iššūkis.
Elektrinių automobilių kainos kinta. Automobilių aikštelės jau pilnos nepageidaujamų „elektromobilių”
Jau prieš kelerius metus dalis didelių įmonių, taip pat dėl įvaizdžio priežasčių, nusprendė pereiti prie elektrinių automobilių parkų, tačiau tokie veiksmai ne visada jiems buvo naudingi. Anksčiau didžiausi priekaištai buvo susiję su elektrinių automobilių įsigijimo kaina ir jų eksploatacinėmis savybėmis. „Elektromobiliai” ne tik buvo gerokai brangesni už vidaus degimo variklių automobilius, bet ir jų realus nuvažiuojamas atstumas pasirodė nepakankamas daugeliui pritaikymų, o būtinybė ilgai krauti daugeliui reiškė nereikalingus darbo pertrūkius. Tuo tarpu daug kas pasikeitė. Šiandien vidaus degimo variklių ir elektrinių automobilių kainos beveik susilyginusios, dažnai būna taip, kad elektrinis automobilis pasirodo pigesnis už vidaus degimo variklių modelį su panašia įranga ir palyginamais parametrais. Įkrovimo stotelių tinklas taip pat plečiasi, net Lenkijoje, kuri vis dar priklauso šalims, prasčiausiai pasirengusioms pereiti prie elektromobilių. Tačiau atsiranda visiškai naujų problemų.
Elektromobilumas vis dar per brangus. Kalba ne apie automobilių kainas
Įmonėms naudotis elektriniais automobiliais ne visada apsimoka. Kadangi automobiliai įmonėms retai perkami už grynuosius, tai nuo katalogo kainos labiau svarbi finansavimo kaina, kuri labai priklauso nuo automobilio likutinės vertės. Kuo lėčiau automobilis praranda vertę, tuo, pavyzdžiui, mėnesinės įmokos gali būti mažesnės, nes jų dydis priklauso visų pirma nuo skirtumo tarp naujo automobilio vertės ir jo kainos antrinėje rinkoje perpardavimo metu. Kuo mažesnė likutinė vertė, tuo didesnės finansavimo išlaidos. Čia problema rimta, nes „elektromobilių” likutinė vertė vis dar būna gana nenuspėjama. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl kai kurios įmonės nusprendė (kol kas) riboti elektrinių automobilių dalį savo parkuose.
Nauji elektriniai automobiliai vis geresni. Tai problema tiems, kurie nusprendė pirkti anksčiau
Kita problema su elektriniais automobiliais kyla dėl to, kad kasmet jie tampa vis geresni. Taip, tai ne klaida! Šiuo atveju sparti technologijų pažanga lemia, kad kelių metų senumo elektrinių automobilių patrauklumas greitai mažėja, nes nauji modeliai, kurie dažnai turi mažesnes pradines kainas nei jų pirmtakai, siūlo daug didesnius nuvažiuojamus atstumus ir geresnius parametrus. Kas šiandien už protingą kainą pirks elektrinį automobilį su 200-250 km nuotoliu? Prieš kelerius metus tai nebuvo blogas rezultatas, o šiandien…
Daugumą naujų automobilių perka įmonės. Kas, jei jos nustos rinktis vidaus degimo variklių modelius?
Jei įmonės nustos užsakyti vidaus degimo variklių automobilius, daugelis tokių modelių išnyks iš gamybos – jų gamyba, staigiai sumažėjus pardavimams, tiesiog nebeapsimokės. Tai gali reikšti, kad net be oficialaus vidaus degimo variklių automobilių pardavimo draudimo nuo 2035 metų, net keliais metais anksčiau iš rinkos gali išnykti dauguma benzininių ir dyzelinių automobilių. Žinoma, be įsakymų ir draudimų, priemonė tokiems tikslams pasiekti gali būti ir pakeista fiskalinė politika – kalbama apie visos Europos pokyčius įmonių automobilių apmokestinime. Po jų įvedimo gali pasirodyti, kad įmonės tiesiog nebeturės pinigų pirkti kitokių automobilių nei elektriniai. Kyla tik klausimas, ar tokie pokyčiai apskritai turi prasmę ir ar jie tikrai reikalingi. Jų sumanytojai dažnai nepastebi, kad radikalūs žingsniai gali sukelti masinį pasipriešinimą. Net be įsakymų įvedimo elektrinių automobilių populiarumas ir taip auga, o žmonių vertimas pereiti prie elektromobilių gali sukelti priešingą nei tikėtasi efektą.
Šaltinis: auto-swiat.pl
- Kiek pinigų galima priimti į banko sąskaitą iš artimųjų, draugų ir pažįstamų: kokios ribos nereikėtų peržengti
- ES priėmė sprendimą dėl vairuotojo pažymėjimų ir senjorų. Protingas sprendimas. Tai dalis didesnių pokyčių
- Skubus įspėjimas „Gmail“ naudotojams
- Dideli „Swedbank” pokyčiai nuo lapkričio 1 dienos. Palies kiekvieną banko klientą
- „Ryanair” griežtins rankinio bagažo kontrolę. Bauda sieks 75 eurus vienam keleiviui
Siusti ta europos komisija po velniu,neduoda ramiai gyventi ir koks velnis nese Lietuva i ta europos galera.