Važiavau 90, 110 ir 140 km/h greičiu: štai kiek kuro sunaudojau kiekvienu atveju

Degalų suvartojimas priklauso nuo daugybės veiksnių – vairavimo stiliaus, automobilio techninės būklės, padangų tipo ir nusidėvėjimo. Tačiau vienas svarbiausių faktorių yra greitis. Atlikau realų eksperimentą ir rezultatai šokiruoja.

Kodėl mieste automobilis „ryja” daugiau degalų

Mieste automobilis visada suvartoja daugiau kuro nei užmiestyje. Priežastys paprastos – dažni sustojimai, pajudėjimas iš vietos ir mažas vidutinis greitis. Užmiestyje situacija priešinga – tolygus važiavimas leidžia sutaupyti 30-50 procentų degalų.

Tačiau yra viena „bet”. Per didelis greitis užmiestyje gali paversti ekonomišką automobilį tikru kuro rykliu. Kodėl taip nutinka?

Fizika prieš vairuotoją

Pagrindinė priežastis – variklio apsukos. Ekonomiškiausias diapazonas yra nuo 1200 iki 2000 apsukų per minutę. Norint palaikyti didelį greitį, tenka didinti apsukas, o tai automatiškai didina suvartojimą.

Antra svarbi priežastis – oro, vėjo pasipriešinimas. Jis auga ne proporcingai greičiui, o greičio kvadratu. Paprastai tariant, padvigubinus greitį, oro pasipriešinimas padidėja keturis kartus. Varikliui tenka dirbti daug sunkiau, kad įveiktų šią nematomą sieną.

Eksperimento sąlygos

Testui pasirinkau automobilį su 1,6 litro benzininiu varikliu (123 AG) bei turbokompresoriumi ir šešių pavarų automatine greičių dėže. Visi matavimai atlikti tame pačiame kelio ruože, panašiomis oro sąlygomis, naudojant pastovaus greičio palaikymo sistemą.

Rezultatai, kurie verčia susimąstyti

Važiuojant 90 km/h greičiu

Borto kompiuteris rodė 5,8 litro/100 km suvartojimą. Variklis sukosi 1900 aps./min. Nors gamintojas nurodo 4,8 l/100 km, realiomis sąlygomis tai labai geras rezultatas.

Važiuojant 110 km/h greičiu

Suvartojimas pakilo iki 6,9 litro/100 km, apsukos – iki 2400. Skirtumas nėra dramatiškas, todėl šį režimą galima laikyti auksiniu viduriu tarp ekonomijos ir greičio.

Važiuojant 140 km/h greičiu

Čia prasideda tikra drama. Tachometras rodė 3200 aps./min, o suvartojimas šoktelėjo iki 9,2 litro/100 km. Tai 59 procentais daugiau nei važiuojant 90 km/h greičiu!

Ką reiškia šie skaičiai jūsų piniginei

Įsivaizduokite – važiuodami 500 km kelionę:

• 90 km/h greičiu sudeginsite 29 litrus
• 110 km/h greičiu – 34,5 litro
• 140 km/h greičiu – net 46 litrus

Esant dabartinėms degalų kainoms, skirtumas tarp ekonomiško ir greito važiavimo gali siekti 25-30 eurų vienai kelionei. Per metus tai gali virsti šimtais eurų.

Laikas prieš pinigus

Daugelis pasakys – bet juk važiuodamas greičiau sutaupau laiko! Tiesa, bet ar verta? 500 km kelionėje:

• 90 km/h greičiu užtruksite 5 val. 33 min.
• 110 km/h greičiu – 4 val. 33 min.
• 140 km/h greičiu – 3 val. 34 min.

Taigi, važiuodami 140 km/h vietoj 110 km/h, sutaupysite valandą, bet sumokėsite papildomus 10-15 eurų už kurą. Ar jūsų valanda verta tiek?

Saugumas ir komfortas

Be ekonominių aspektų, svarbu nepamiršti ir kitų dalykų:

• Didesnis greitis = ilgesnis stabdymo kelias
• Padangos dėvisi greičiau
• Variklis dirba didesnėje apkrovoje
• Triukšmo lygis salone ženkliai didesnis

Objektyvūs duomenys patvirtina – racionaliausia važiuoti 90-110 km/h greičiu. Tai optimalus balansas tarp kuro sąnaudų, laiko ir variklio resursų.

Žinoma, kiekvienas vairuotojas turi teisę rinktis. Bet prieš spausdami akceleratorių iki dugno, pagalvokite – ar tikrai verta mokėti beveik dvigubai daugiau už kurą, kad sutaupytumėte keliasdešimt minučių?

Eksperimentas parodė, kad greičiau ne visada reiškia geriau. Ypač jei svarbu išlaikyti balansą tarp kelionės kainos ir automobilio būklės. O jūsų piniginė už tai bus dėkinga.