Būkime atviri: kada paskutinį kartą laikėte rankose didesnę grynųjų pinigų sumą? Močiutės prie laiptinės sako, kad „pinigai turi čežėti“, bet dauguma jau pamiršo, kaip kvepia tikras 200 eurų nominalas. Viskas persikėlė į korteles, išmaniuosius telefonus ir QR kodus.
Bankomatai tampa praeitimi, o terminalai ir internetinė bankininkystė – naujaisiais „kasininkais“. Atrodo, patogu ir šiuolaikiška. Bet ten, kur greitis – ten ir rizika. Todėl, jei norite apsaugoti savo sunkiai uždirbtus pinigus, teks šiek tiek pakeisti įpročius.
Aiškinamės, ką daryti, kad jūsų kortelė liktų tik jūsų, o sukčiai – liktų nieko nepešę.
1. Virtualios kortelės – ne mada, o išsigelbėjimas
Paprasčiausias ir nemokamas dalykas, kurį galite padaryti dėl savo pinigų – susikurti virtualią kortelę. Netikite? Tuoj paaiškinsiu, kodėl tai ne šiaip „priedas“, o tikras šarvas.
Kas yra virtuali kortelė?
Tai įprasta banko kortelė, tik be plastiko. Išduodama per minutę banko programėlėje. Visi rekvizitai – numeris, galiojimo laikas, CVV – tikri, galite atsiskaityti tiek internete, tiek net fiziškai – per telefoną.
Kam ji reikalinga?
Įsivaizduokite: atsiskaitote nepažįstamoje svetainėje ir staiga – bum! – kažkas gavo prieigą prie jūsų kortelės. Jei tai virtuali – užšaldėte ir pamiršote. Pinigai liko. O jei plastikinė – teks eiti į skyrių, laukti naujos kortelės ir nervintis.
- Nuo bankomato nė žingsnio – ši klaida tyko kiekvieno, kuris nori išsiimti grynųjų. Esate potencialus taikinys
- Kaip telefonas sužino, kur jūs esate – net be interneto ir GPS
- Jau aišku, kad Jonas Valančiūnas Europoje nežais, tačiau naujienos tuo nesibaigia
- „Ignitis” primena, kad pasikeitė elektros kainos. Ar gyventojams reikia imtis veiksmų?
- Kaip pašalinti visą informaciją apie save iš interneto?
Patarimas iš patirties:
Kiekvienai prenumeratai ar internetiniam pirkiniui naudokite atskirą virtualią kortelę su ribotu limitu. Net jei duomenys nutekės – neprarasite visų santaupų.
2. Nekaupkite visų pinigų vienoje kortelėje
Atsiminkite posakį „nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšį“? Tas pats galioja ir kortelėms.
Dauguma žmonių laiko visas santaupas vienoje kortelėje – juk patogu! Bet jei kažkas sužinos jos duomenis ar pavogs telefoną – galite likti be nieko.
Kaip elgtis teisingai:
Atsidarykite atskirą kaupiamąją sąskaitą ar indėlį – dauguma bankų tai siūlo nemokamai. Pinigai bus toliau nuo sukčių akių, o kortelę papildykite tik tiek, kiek reikia pirkiniui.
Gyvenimiškas pavyzdys:
Viena pažįstama per klaidą pervedė visą atlyginimą sukčiams – duomenys nutekėjo, pinigai iškeliavo į užsienį. Grąžinti nepavyko. O jei kortelėje būtų buvę tik „duonai ir pienui“ – nuostoliai būtų daug mažesni.
3. Nesidalinkite kortelės duomenimis su bet kuo
Kiek kartų jūsų prašė nusiųsti kortelės numerį? O paskui: „gal dar galiojimo laiką ir tris skaičius iš kitos pusės?“
Įsidėmėkite: šie duomenys – raktas į jūsų pinigus. Net jei jums nori pervesti – pakanka tik kortelės numerio. Visa kita – niekam nesakykite, net jei „banko operatorius“ prisiekia, kad be to pervedimas neįvyks.
Kodėl tai svarbu:
Parduotuvės, paslaugos ir sukčiai vis dažniau išnaudoja apsaugos spragas. Kartais pakanka numerio, kartais reikia ir CVV. O SMS patvirtinimus apeina per socialinę inžineriją.
Patarimas:
Norite gauti pervedimus – naudokitės virtualia kortele, o pagrindinės niekam nerodykite.
4. Naudokite dėklus ir bekontaktį atsiskaitymą
Ar pastebėjote, kaip prie kasos kas nors, stovintis už jūsų, „krapšto“ telefoną? Žmonių pilnose vietose visada yra rizika, kad kas nors nusižiūrės jūsų duomenis atsiskaitymo metu.
Šiuolaikinės kortelės palaiko bekontaktį atsiskaitymą – priglauskite kortelę ar telefoną prie terminalo ir nesimatys jos numerio.
Be to, yra specialūs dėklai, kurie ekranizuoja kortelę ir saugo nuo atsitiktinių (ar tyčinių) nuskaitymų.
5. Niekam nesakykite jokių kodų
Auksinė taisyklė: kad ir ką jums sakytų telefonu, pokalbių lange ar laiške – NIEKADA nediktuokite jokių SMART-ID kodų.
Tikri banko darbuotojai niekada jų neprašo – jiems jie nereikalingi.
Jei jus skubina, gąsdina ar maldauja – turite reikalų su sukčiumi.
Svarbus faktas:
Statistika rodo, kad beveik 70 % sukčiavimo atvejų įvyksta po to, kai žmogus pats pasako kodą. Neleiskite savęs apgauti.
Įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją:
Tegul kiekvienas veiksmas banke – patvirtinamas kodu. Suaktyvinti programėlėje užtruks kelias minutes, bet apsaugos jūsų pinigus.
6. Tikrinkite internetinių mokėjimų svetaines
Atsiskaitymas internetu – patogu, greita, bet rizikinga. Net didelės svetainės kartais tampa sukčių klastotėmis, kurias sunku atskirti nuo tikrųjų.
Kaip nepakliūti:
– Visada tikrinkite svetainės adresą: jis turi prasidėti https, o ne http.
– Venkite įtartinų nuorodų iš žinučių ar laiškų.
– Įdiekite antivirusinę su apsauga nuo apgaulės – pavyzdžiui, „ESET“ ar „Bitdefender“ reguliariai atnaujina pavojingų svetainių sąrašus.
Patikrinkite mokėjimo puslapį:
Prieš įvesdami duomenis atkreipkite dėmesį į puslapio adresą. Sukčiai dažnai pakeičia tik vieną raidę ar prideda simbolį, kad svetainė atrodytų tikra.
7. Būkite atsargūs naudodamiesi bankomatais
Nors bekontakčiai mokėjimai populiarėja, kartais vis tiek reikia naudotis bankomatais – išsigryninti ar papildyti sąskaitą.
Keli svarbūs patarimai:
– Naudokitės tik patikimose, žmonių pilnose vietose esančiais bankomatais (prekybos centruose, bankų skyriuose).
– Prieš naudojimą apžiūrėkite bankomatą: jei kortelių lizdas ar klaviatūra atrodo įtartinai (keistos plokštelės, klijai, įbrėžimai) – nerizikuokite.
– Įvesdami PIN kodą, ranka pridengite klaviatūrą.
Faktas:
Skimingo įrenginiai – tai specialios plokštelės, kurios nepastebimai nuskaito kortelės duomenis ir PIN kodą. Jų montavimas užtrunka sekundes, o padariniai gali tęstis mėnesiais.
Banko kortelė – jau nebe šiaip plastiko gabalėlis, o jūsų asmeninis „pasaulio raktas“. Laikykitės šių paprastų, bet svarbių taisyklių – ir jūsų pinigai liks saugūs. Juk bet kas galėtų tapti sukčiumi – nesuteikite jiems šanso.