Kaip lėktuvai „sudėvi” kilimo ir tūpimo taką ir kodėl tai nutinka?

Kai žiūrite į idealiai lygų kilimo ir tūpimo taką, atrodo, kad jis amžinas. Bet realybė žiauri – net patvariausia danga kenčia nuo aviacijos milžinų svorio. Tenka prisitaikyti prie tam tikrų realijų.

Štai pavyzdys, kur lėktuvas grimzta asfalte

Štai nuotraukos pavyzdys, kur matyti, kaip lėktuvas tiesiogine prasme išvažinėjo vėžes asfalto kilimo ir tūpimo take ir nugrimzdo į jį. Susidarė išilginiai įdubimai. Ir taip, ta minkšta substancija po važiuokle – asfaltas, kuriuo padengtas takas. Jis elgiasi kaip purvas vieškelyje.

Daugelis stebisi, kaip lėktuvas gali palikti „vėžes”, kaip sunkvežimis vieškelyje? Iš tikrųjų lengvai. Orlaivių važiuoklės koncentruoja milžinišką apkrovą santykinai nedideliame plote. Ypač tūpimo momentu, kai ratai liečiasi su taku didesniu nei 200 km/h greičiu ir prisiima visą svorį.

Dabar pridėkime prie to karštį, kurio metu asfaltas tampa minkštesnis, pasikartojančius tūpimus ir pakilimus toje pačioje trajektorijoje, stabdymą su įjungta traukos reverso sistema ir kitus veiksnius. Asfalto danga neišvengiamai pradeda deformuotis. Atsiranda išilginės vagos, kurias techniškai vadina vėžėmis. Jos visiškai realios ir pavojingos.

Panašūs incidentai fiksuoti, pavyzdžiui, Katmandu oro uoste (Nepalas), kur po lietaus Boeing 737 įstrigo take. Meksikoje (2019 metais) A320neo įsmuko į suminkštėjusį asfaltą. Na ir daugybė atvejų ant prastai išdžiūvusios betono plokštės remontuojant kilimo ir tūpimo taką.

Praktikoje asfaltas patogus ir pigesnis kloti, bet turi savo ribas. Todėl dideli tarptautiniai oro uostai dažnai jo atsisako betono naudai, ypač ruožuose su maksimalia apkrova – starto zonose, ratų lietimosi taškuose ir apsisukimo aikštelėse.

Betonas „neplaukia” karščio metu, skirtingai nei asfaltas, ir tarnauja 2-3 kartus ilgiau. Pavyzdžiui, kilimo ir tūpimo takai Dubajaus, Frankfurto ir Los Andželo oro uostuose iš dalies arba visiškai pagaminti būtent iš betono. Ypač ten, kur tupia sunkūs tolimųjų reisų lėktuvai.

Betonas nėra idealus – jis brangesnis, ilgiau klojamas, o suirimo atveju gali reikėti visiškai pakeisti plokštes. Bet intensyvaus eismo, atšiauraus klimato ir sunkių lėktuvų sąlygomis jis pasirodo ekonomiškai naudingesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Štai kodėl daugelis aerodromų XXI amžiuje renkasi ne tai, kas paprasčiau šiandien, o tai, kas patikimiau rytoj.