Kaip lietuviai patenka į sukčių pinkles ir patys perveda pinigus sukčiams: tikri atvejai ir patarimai gyventojams

Praėjusį mėnesį 54 metų Raimundas iš Kauno gavo skambutį nuo vyro, kuris prisistatė kaip Swedbank saugumo specialistas. „Gerbiamasis kliente, jūsų sąskaitoje aptikta įtartina veikla. Kažkas bando prisijungti prie jūsų internetinio banko iš Lenkijos. Turime nedelsiant apsaugoti jūsų pinigus,” – skubiai kalbėjo balso telefono ragelyje. Per pusvalandį Raimundas pervedė 18 000 eurų į „saugią” sąskaitą. Tik kitą dieną sužinojo, kad tapo apgaulės auka.

Panašių istorijų Lietuvoje fiksuojama šimtai kiekvieną mėnesį. Lietuvos banko duomenimis, per 2024 metus gyventojai dėl sukčių veiksmų prarado daugiau kaip 60 milijonų eurų. Dauguma šių pinigų buvo pervedama pačių nukentėjusiųjų per internetinį banką – žmonės patys, nežinodami to, siuntė savo santaupas tiesiai į kibernetinių nusikaltėlių rankas.

Šiuolaikiniai sukčiai jau nebevagia grynųjų pinigų jėga ar įsilaužę į banko sistemas. Jie tapo meistrais psichologinio manipuliavimo srityje ir sugeba įtikinti žmones, kad patys atliktų bankinius pavedimus. Kaip jiems tai pavyksta ir kodėl net išsilavinę, techniškai raštingi lietuviai tampa jų aukomis?

Tikri atvejai atskleidžia sukčių metodus

Vilnietė Aušra, 42 metų IT specialistė, niekada nemanė, kad gali tapti sukčių auka. Vasario mėnesį jai skambino moteris, kuri prisistatė kaip SEB banko klientų aptarnavimo vadybininkė. „Jūsų pavardė yra Jankauskienė, gimimo data – 1982-ieji, adresas – Kalvarijų gatvė, taip?” – tiksliai vardijo duomenis sukčių pašnekovė. Tada pranešė: „Aptikome, kad kažkas bando nuotoliniu būdu prisijungti prie jūsų sąskaitos. Turime patikrinti saugumą.”

Sukčiai iš anksto buvo surinkę Aušros duomenis – greičiausiai iš socialinių tinklų ar nutekintos duomenų bazės. Šie teisingi faktai sukūrė pasitikėjimą. „Jūs dabar namuose prie kompiuterio? Puiku, prijunkite internetinį banką, o aš nuotoliniu būdu patikrinsiu saugumą,” – paprašė „bankininke” apsimetusi moteris.

Realybėje sukčiai naudoja specialias programas, kuriomis gali matyti, kas vyksta aukos kompiuterio ekrane. Taip jie gauna prieigą prie internetinio banko. „Dabar įveskite savo prisijungimo duomenis, o aš patikrinsiu, ar niekas jų nebus pavogęs,” – ramiu balsu aiškino apgaulės autorė. Aušra to nežinojo ir pakluso. Per kelias minutes sukčiai pervedė 25 000 eurų į užsienio banko sąskaitą.

Kitas dažnas scenarijus – „teisėsaugos” skambučiai. Klaipėdos gyventojas Vytautas, 67 metų pensininkas, rugpjūtį gavo skambutį iš vyro, kuris prisistatė kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas. „Gerbiamasis, vykdome tyrimą dėl sukčiavimo. Jūsų banko sąskaita gali būti susijusi su nusikalstama veikla. Bendradarbiaukite su tyrimu, kitaip jūsų pinigai bus įšaldyti,” – gąsdino sukčius.

„Pareigūnas” aiškino, kad pinigai turi būti pervedami į „tyrimo sąskaitą”, kur jie bus „saugūs”, kol baigsis tyrimas. Baimė prarasti santaupas ir nenoras ginčytis su „teisėsaugos” atstovu privertė Vytautą per tris dienas pervedinėti 34 000 eurų – visas savo gyvenimo santaupas.

Kodėl lietuviai tampa lengvomis aukomis

Šie atvejai atskleidžia kelias pagrindines priežastis, kodėl lietuviai patenka į sukčių pinkles. Pirma, tradicinis pasitikėjimas autoritetais. „Lietuviai yra auklėjami gerbti valdžios, bankų, teisėsaugos atstovus. Sunku jiems įsivaizduoti, kad kas nors gali apsimesti pareigūnu savo nusikalstamais tikslais,” – aiškina psichologas dr. R. Dapkus.

Antra, nepakankamas kibernetinės saugos išprusimas. Net techninį išsilavinimą turintys žmonės dažnai nesuvokia, kokius technologinius sprendimus naudoja šiuolaikiniai sukčiai. Jie gali klastoti telefono numerius, kad atrodytų skambinantys iš tikrų bankų, sukurti identiškus banko tinklalapių dublikatus arba įdiegti nuotolinės prieigos programas, kurių aukos nepastebės.

Trečia, emocinis spaudimas. Sukčiai specialiai kuria streso situaciją – skubumo, baimės, pavojaus jausmus. „Jūs turite nuspręsti dabar, kol nepavogė visų pinigų!” – dažnai kartoja apgaulės autoriai. Tokiomis sąlygomis žmonės priima sprendimus nesusimąstydami, neįvertindami rizikų.

Ketvirta, socialinės inžinerijos metodai. Sukčiai iš anksto surenka informacijos apie aukas – iš socialinių tinklų, viešų duomenų bazių, anksčiau nutekintos informacijos. Žinodami vardą, pavardę, adresą ar kitus duomenis, jie sukuria patikimumo įspūdį.

Kaip veikia sukčiavimo mechanizmas

Šiuolaikiniai sukčiai veikia kaip gerai organizuotos grupės. Jie turi skirtingus vaidmenis: vieni renka informaciją apie aukas, kiti atlieka skambučius, treti tvarko technologinę pusę. Dažnai naudojami skambučių centrai, kur dirba dešimtys „operatorių”, kurie kasdien skambina šimtams žmonių.

Tipinis sukčiavimo procesas vyksta taip. Pirma, sukčiai suranda potencialių aukų kontaktus ir duomenis. Tai gali būti senesnio amžiaus žmonės, kurie aktyviai naudoja internetinį banką, bet mažiau susipažinę su kibernetinėmis grėsmėmis. Antra, jie sukuria „krizės” scenarijų – teigia, kad sąskaita pavojuje, vyksta tyrimas ar reikia „patikrinti” saugumą.

Trečia, pasiūlo „sprendimą” – pinigų pervedimą į „saugią” sąskaitą. Ketvirta, teikia detalizuotas instrukcijas, kaip atlikti pavedimus internetiniame banke. Penkta, daro emocininį spaudimą, jei auka dvejoja – gąsdina pasekmėmis, skubina, kartais net pyksta, kad ji „nekooperuoja su tyrimu”.

Šešta, kai pinigai pervedami, sukčiai dažnai iš karto juos perveda dar kartą – į kitas sąskaitas ar iškeičia skaitmeninėmis valiutomis. Taip pinigų pėdsakas greitai išnyksta, o susigrąžinti juos tampa beveik neįmanoma.

Praktiniai patarimai gyventojams

Apsaugoti save nuo sukčių galite laikydamiesi kelių paprastų, bet svarbių taisyklių. Svarbiausia – prisiminkite: joks teisėtas banko darbuotojas niekada neprašys jūsų prisijungimo duomenų telefonu. Bankai jau žino jūsų duomenis ir jiems nereikia jų patvirtinimo.

Jei jums skambina ir teigia esantys iš banko, iš karto užbaikite pokalbį ir paskambinkite į oficialų banko klientų aptarnavimo telefoną. Čia sužinosite, ar tikrai buvo koks nors saugumo incidentas jūsų sąskaitoje. Dažniausiai paaiškės, kad niekas iš banko jums neskambino.

Niekada nepervedinėkite pinigų į nežinomas sąskaitas „saugumo” tikslais. Tikri banko darbuotojai neprašys jūsų „laikinai” perkelti pinigus į „saugią” sąskaitą. Jūsų pinigai banke ir taip yra saugūs, jiems nereikia jokio papildomo „apsaugojimo”.

Neskubėkite priimti sprendimų. Sukčiai visada daro spaudimą veikti nedelsiant. Jei kas nors reikalauja, kad nuspręstumėte „dabar pat”, tai akivaizdus sukčiavimo ženklas. Tikros problemos laukia, kol jas išspręsite apgalvotai.

Pasitarkite su šeimos nariais ar draugais prieš darydami didelius pavedimus. Sukčiai dažnai prašo niekam nepasakoti apie „tyrimą” ar „saugumo patikrinimą”. Bet tikrose situacijose jūs galite apie tai kalbėti su bet kuo.

Niekada neįdiekite programų, kurių prašo pašaliniai asmenys. Sukčiai dažnai prašo atsisiųsti „saugumo” ar „patikrinimo” programas. Realybėje tai programos, kurios leidžia jiems valdyti jūsų kompiuterį ir matyti, ką darote internetiniame banke.

Stebėkite savo banko sąskaitas ir iš karto praneškite apie bet kokią įtartiną veiklą. Kuo greičiau pastebėsite neteisėtus pavedimus, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti pinigus.

Ką daryti, jei jau tapote auka

Jei supratote, kad tapote sukčių auka, veikite nedelsiant. Pirma, iš karto skambinkite į savo banką ir prašykite blokuoti sąskaitą. Kai kurie bankai gali sustabdyti pavedimus, jei jie dar nebaigti vykdyti.

Antra, keiskite visus slaptažodžius ir PIN kodus. Jei sukčiai turėjo prieigą prie jūsų kompiuterio, jie galėjo gauti ir kitų jūsų sąskaitų duomenis. Trečia, kreipkitės į policiją ir pateikite pareiškimą. Net jei pinigų susigrąžinti nepavyks, jūsų duomenys padės tiriant kitų panašių nusikaltimų.

Ketvirta, surinkite visą informaciją apie sukčius – telefono numerius, el. pašto adresus, sąskaitų numerius, į kuriuos pervedėte pinigus. Ši informacija gali padėti teisėsaugai ir kitiems nukentėjusiesiems.

Penkta, įspėkite savo artimuosius ir draugus. Sukčiai dažnai naudoja vienodus metodus, todėl jūsų artimieji gali tapti kitomis aukomis. Šeštą, stebėkite kitas savo banko sąskaitas ir mokėjimo korteles – sukčiai gali bandyti jas panaudoti.

Svarbu nepulti į paniką ir nekaltinti savęs. Šiuolaikiniai sukčiai naudoja labai „suktus” metodus, ir net protingi, atsargūs žmonės gali tapti jų aukomis. Svarbiausia – išmokti iš patirties ir padėti kitiems išvengti panašių klaidų.

Sukčiavimo prevencija – tai nuolatinis procesas. Kuo daugiau žmonių žinos apie šiuos metodus, tuo sunkiau sukčiams bus rasti aukų. Dalinkitės šia informacija su artimaisiais, ypač su vyresnio amžiaus giminaičiais, kurie dažniau tampa sukčių taikiniais.

Prisiminkite – jūsų pinigų saugumas priklauso visų pirma nuo jūsų pačių. Bankai investuoja milijonus eurų į saugos sistemas, bet joks technologinis sprendimas negali apsaugoti nuo to, kad žmogus pats, apgautas, pervestų pinigus sukčiams. Būkite skeptiški, užduokite klausimų ir niekada neskubėkite priimti svarbių finansinių sprendimų telefono pokalbio metu.