Kas yra vandeniui pralaidus asfaltas ir kodėl kai kuriuose Europos keliuose nėra drenažo kanalų?

Eidamas kai kurių Japonijos ir Anglijos miestų gatvėmis ar važiuodamas kaimo keliais, eilinis žmogus gali patirti nedidelį sumišimą. Kelias yra absoliučiai lygus, nėra jokių griovių ar drenažo šulinėlių. Bet kur dingsta lietaus vanduo? Paslaptis slypi apgalvotoje inžinerijoje, paverčiančioje patį kelią vandens surinkimo sistema.

Iš pirmo žvilgsnio angliški ir japoniški keliai atrodo visiškai standartiniai. Lygus, patvarus asfaltas, jokių matomų įpjovimų, įtrūkimų ar išsikišusių latakų. Niekas netrikdo jo monolitinio paviršiaus. Atrodo, kad lietaus vanduo neturi kur nutekėti, išskyrus į pakeles.

Kas slypi po paviršiumi?

Sprendimas paslėptas tiesiogine prasme po ratais. Ant įprasto kelio pagrindo klojamas ne įprastas tankus asfaltbetonis, o speciali jo rūšis – pralaidus asfaltas. Ši medžiaga turi porėtą struktūrą. Rišiklis yra bitumas, kuris suriša akmens užpildą taip, kad tarp dalelių lieka mikroskopinių tuštumų. Jos sudaro kanalų tinklą, kuris prasiskverbia per visą dangos storį.

Nematomas karkasas

Tačiau vien asfalto poringumo nepakanka problemai išspręsti miesto mastu. Pagrindinis sistemos elementas – galingos perforuotos plieninės plokštės, paslėptos po šio „skylėto” asfalto sluoksniu. Paguldytos kampu, jos sudaro nematomą karkasą. Šios plokštės atlieka dvigubą funkciją: pirma, jos išlaiko pravažiuojančio transporto apkrovą, apsaugodamos po jomis esančius dirvožemio sluoksnius nuo deformacijos; antra, daugybė jų skylių tarnauja kaip vandens, prasiskverbusio pro viršutinį porėtą sluoksnį, surinkimo taškai.

Vanduo, prasiskverbęs pro pralaidų asfaltą, patenka ant perforuotų plokščių. Dėl plokščių nuolydžio jis neužsistovi, o pradeda judėti šiais paslėptais metaliniais kanalais. Susikaupusią drėgmę jos nukreipia tiesiai į požeminių drenažo sistemų, įrengtų miesto infrastruktūroje ar kraštovaizdyje, surinkimo taškas. Taigi visa sistema veikia kaip milžiniškas nematomas piltuvas: vanduo sugeriamas dangos, surenkamas plieninių plokščių ir nukreipiamas po žeme, aplenkiant paviršių.

Nematomo drenažo privalumai

Priežastys, kodėl Japonija pasirinko šį, atrodytų, sudėtingesnį sprendimą, yra labai pragmatiškos ir kartu estetiškos:

1. Saugumas – atvirų griovių ir grotelių nebuvimas pašalina pėsčiųjų ar dviratininkų kritimo arba automobilių ratų pažeidimo riziką. Kelias tampa absoliučiai lygus ir saugus.
2. Estetika – gatvės ir greitkeliai atrodo švaresni, vizualiai neužgriozdinti. Architektūrinės išvaizdos netrikdo inžineriniai statiniai.
3. Efektyvumas – sistema susidoroja su dideliais vandens kiekiais dėl greito susigėrimo per visą kelio plotą, o ne tik per groteles, kurios gali užsikimšti.
4. Ekologija – dalis vandens, prasiskverbdama giliau, gali natūraliai papildyti gruntinį vandenį, sumažindama lietaus kanalizacijos apkrovą ir staigų vandens išleidimą į vandens telkinius.

Technologijos ypatumai

Svarbu suprasti, kad pralaidus asfaltas – tai ne tiesiog skylėtas asfaltas. Tai aukštųjų technologijų kompozitas. Jo poringumas kruopščiai apskaičiuojamas, siekiant užtikrinti:

• Pakankamą vandens prasiskverbimo greitį
• Reikiamą stiprumą ir atsparumą apkrovoms
• Atsparumą dilimui ir deformacijai
• Ilgaamžiškumą įvairiomis oro sąlygomis

Specialūs bitumo priedai ir kruopščiai parinktos skaldos frakcijos leidžia jam daugelį metų atlikti dvejopą vaidmenį: būti patikimu keliu ir efektyviu vandens surinkėju.

Taikymo apribojimai

Tokia danga netinka regionams su žema temperatūra, nes užšalęs vanduo plečiasi ir pažeidžia bei greitai sutrupina pralaidų asfaltą. Todėl mūsų regionuose naudojamas įprastas asfaltas, kuris taip pat turi savo trūkumų – jis suyra dėl temperatūros svyravimų ir dažnai būna ne pačios geriausios kokybės.