Kodėl lėktuvų sparnų galai užlenkti? Pasirodo tai labai svarbu

Ar kada nors sėdėjote lėktuve prie lango ir susimąstėte: kam sparnui tas sulenkimas? Gražu, žinoma, bet inžinieriai juk ne dizaineriai – šiaip sau jie nieko nesugalvoja. Tai kame esmė?

Turbulencija – tai ne tik „kratymasis”

Pradėkime nuo paprasto fakto. Kai lėktuvas skrenda, jis susiduria su daugybe nematomų sunkumų. Oras – jis tankus. Kai sparnas skverbiasi pro orą, jis sukuria keliamąją jėgą (būtent ji laiko lėktuvą danguje, žinojote?). Bet – ir čia prasideda įdomumai – dėl slėgio skirtumo viršuje ir apačioje sparno, galuose susidaro maži sūkuriai. Jie sukasi tarsi mažas tornadas ir trukdo skrydžiui.

Tai vadinama indukuotu pasipriešinimu. Jis tarsi stabdo lėktuvą – traukia atgal. O dabar dėmesio: būtent šie sūkuriai – pagrindiniai kaltininkai dėl papildomo kuro suvartojimo, nestabilumo ir net triukšmo. Štai taip.

Mažas užlenkimas, bet naudingas

Čia ir įsijungia tie į viršų užlenkti galiukai, kurie vadinami vingletais. Iš tikrųjų tai genialus inžinerinis atradimas.

Vingletas nukreipia oro srautą ir iš šaknų nutraukia tuos žalingus sūkurius. Beveik kaip duslintuvas ant motociklo – tik orui. Rezultatas? Lėktuvas sunaudoja mažiau kuro, skrenda stabiliau ir palieka švaresnį dangų (mažiau anglies dvideginio atmosferoje – ekologai patenkinti).

Ir kas – viskas taip paprasta?

Na, žinoma, ne. Yra niuansų. Ne visi vingletai vienodi. Vieni užlenkti į viršų, kiti – į šoną, treti apskritai atrodo, tarsi lėktuvui būtų užaugę maži ragai. Viskas priklauso nuo modelio, užduočių, aerodinamikos. O Boeing ir Airbus, pavyzdžiui, net veda savo amžinus „ginčus ant sparnų” – kieno konstrukcija geresnė.

Kartais ant sparnų pasitaiko net dvigubi vingletai: į viršų ir į apačią. Atrodo keistai, bet veikia!

Taupome šimtus tonų kuro – tiesiog užlenkimu?

Būtent. Pagal skaičiavimus, geri vingletai gali sumažinti kuro suvartojimą iki 5%. Iš pirmo žvilgsnio – smulkmena. Bet kai kalbama apie tarptautinius reisus, tūkstančius lėktuvų ir milijonus kilometrų per metus – tai jau ne tiesiog procentai, o šimtai milijonų dolerių ir tūkstančiai tonų sutaupyto žibalo.

Ar verta apskritai skraidyti be jų?

Kai kurie seni modeliai vis dar be vingletų – tiesiog todėl, kad anksčiau apie juos nežinojo arba neteikė reikšmės. Bet dabar nauji laineriai beveik visi aprūpinami šiomis aerodinaminėmis „ausytėmis”. Be to, net verslo lėktuvai ir kariniai lėktuvai pasižiūrėjo šią fišką ir pradėjo ją taikyti.

Ir tai šaunu. Nes kiekvienas patobulinimas – tai dar vienas žingsnis link protingesnio, tylesnio ir ekonomiškesnio dangaus.