Kodėl sulėtėjo internetas? Kokį maršrutizatorių pasirinkti, kad viskas veiktų stabiliai ir nebereikėtų sukti galvos?

Jei pastebėjote, kad internetas staiga pradėjo veikti prasčiau, juokingi vaizdeliai neįsijungia, o signalas „dingsta“, šiame straipsnyje rasite atsakymus! Paaiškinsime, kaip visada išlikti prie didelio greičio.

Kad jūsų namuose veiktų internetas, reikia: stabilaus signalo iš tiekėjo, įrenginio, prie kurio jungiatės, ir maršrutizatoriaus arba interneto kabelio. Jei pirmieji punktai atitinka, bet greitis vis tiek prastas, priežastis gali slypėti jūsų įrangoje.

Tarnavimo laikas: kaip dažnai reikia keisti maršrutizatorių?

Taip, įranga taip pat turi „galiojimo laiką“. Todėl nerekomenduojama imti maršrutizatorių iš skelbimų tipo „Atiduodu už saldainį“ – greičiausiai jums siūlomas prietaisas jau „atgyveno“ savo.

Technologinė įranga dėvisi ir sensta: keičiasi standartai, daugėja prie tinklo prijungtų įrenginių, auga poreikis greitesniam ryšiui.

Wi-Fi įranga – tai tarsi mažas kompiuteris. Ji turi procesorių, operatyviąją atmintį ir kitus komponentus. Jos veikimą lemia ne tik pasenę komponentai, bet ir fizinis nusidėvėjimas. Kaip telefono baterija po kelerių metų išsikrauna greičiau, taip ir maršrutizatorius po 3–5 metų pradeda veikti nestabiliai.

Deja, maršrutizatoriuje negalime patikrinti „akumuliatoriaus būklės“, kaip telefone. Tačiau įranga tikrai pradeda „išsikrauti greičiau“ ir kaisti po kelių metų naudojimo.

Išvada: techniniai specialistai rekomenduoja keisti maršrutizatorių kas 3–5 metus. Per šį laiką jis gal ir nesuges visiškai, bet gali pasireikšti ryšio nestabilumas, greitis bus mažesnis nei nurodyta plane, o signalas gali periodiškai dinginėti.

O jei keisti – tai į kokį? Svarbiausios savybės renkantis maršrutizatorių:

Wi-Fi dažnis

Jei jūsų įranga veikia tik 2,4 GHz dažniu, dažnai galite susidurti su trikdžiais ir nestabilumu.

Kodėl taip nutinka?

Todėl, kad šiame dažnyje yra tik 13 kanalų, kurie greitai užsipildo. Pagalvokite, kiek įrenginių pas jus prijungta prie belaidžio tinklo: dulkių siurblys-robotas, namų kamera, kūdikio monitorius. Beje, šį dažnį naudoja ir „Bluetooth“ įrenginiai bei net mikrobangų krosnelės.

O jei gyvenate daugiabutyje, įsivaizduokite, kiek tokių įrenginių veikia pas jūsų kaimyną už sienos.

Šiandien įprasta, kad įranga palaiko 5 GHz dažnį. Jame yra 33 kanalai – šis spektras mažiau užimtas, todėl sumažėja trukdžių ir pagerėja ryšio stabilumas.

Be to, 5 GHz maršrutizatoriai gali vienu metu palaikyti daugiau prijungtų įrenginių be ryšio kokybės praradimo.

Tiesa, 5 GHz veikimo spindulys mažesnis nei 2,4 GHz, tačiau trumpais atstumais signalas būna kokybiškesnis.

Paradoksas: čia slypi ir pagrindinis 2,4 GHz maršrutizatorių privalumas, ir trūkumas. Taip, šis dažnis geriau „prasiskverbia“ per sienas, bet vėl tenka susidurti su triukšmu iš kaimynų įrenginių.

Beje, maršrutizatorių reikėtų statyti kuo arčiau būsto centro. Jei tai techniškai neįmanoma – naudokite mesh sistemą. Skirtingai nei įprasti maršrutizatoriai, kurie aprėpia ribotą plotą, „Mesh“ sistema naudoja kelis taškus, kad sukurtų vientisą, stabilų tinklą visam būstui.

Išvada: rinkitės maršrutizatorių, palaikantį abu dažnius – 2,4 GHz ir 5 GHz, o statykite jį kuo arčiau būsto centro.

Wi-Fi technologija

Rinkitės įrenginius, palaikančius Wi-Fi 5 (802.11ac) arba Wi-Fi 6 (802.11ax). Šie standartai užtikrina ne tik didelį interneto greitį, bet ir greitą duomenų apsikeitimą namų tinkle. Be to, Wi-Fi 5 ir 6 veikia efektyviai net ir esant dideliam tinklo apkrovimui.

Pralaidumas

Paprasčiau tariant, tai maksimali sparta, kuria duomenys gali būti perduodami per maršrutizatorių.

Įrenginio charakteristikose rasite:

• Wi-Fi greitis – maksimalus belaidžio ryšio greitis
• LAN greitis – maksimalus laidinio (kabelinio) ryšio greitis per „twisted pair“ laidą

Jei pasirinkote planą greitesnį nei 100 Mb/s, jums reikia tinklo plokštės arba maršrutizatoriaus, palaikančio didesnį greitį. Kai kuriais atvejais gali prireikti keisti ir kabelį.