Lėktuvo iliuminatoriai: kodėl jų dydis ir forma yra gyvybės ir mirties klausimas

Skraidymas komerciniu lėktuvu – unikali patirtis, siūlanti neįtikėtinus miestų, upių, laukų ir miškų vaizdus iš paukščio skrydžio. Pirmą kartą skraidantiems ar vaikams tai tikras malonumas, tačiau net ir patyrę keliautojai skrydžio metu dažnai žvilgteli pro langą. Vis dėlto, jei tai jūsų pirmas skrydis ir tikitės įspūdingų vaizdų, galite nusivilti sužinoję, kad lėktuvų iliuminatoriai visada yra ovalo formos, o ne kvadratiniai, ir gana maži.

Dideli panoraminiai langai, pro kuriuos kylant atsiveria įspūdingi vaizdai, atrodytų patraukliai, tačiau jie būtų pavojingi. Lėktuvai privalo turėti mažus langus, kad išlaikytų konstrukcijos tvirtumą ir atlaikytų slėgio skirtumą tarp lėktuvo vidaus ir išorės. Kai lėktuvas yra hermetiškas – būtina sąlyga ne tik keleivių patogumui, bet ir deguonies tiekimui – fiuzeliažas išsiplečia, sukeldamas įtampą langams ir durims. Didesni langai susilpnintų fiuzeliažą, o kraštutiniais atvejais galėtų sukelti jo griūtį ir greitą dehermetizaciją.

Kodėl maži apvalūs langai yra optimalūs skrydžio saugumui

Esame įpratę matyti stačiakampius langus pastatuose, tačiau šiuolaikiniuose lėktuvuose tokia forma reta. Taip buvo ne visada. Šeštajame dešimtmetyje, kai komercinė aviacija dar tik formavosi, pirmasis pasaulyje komercinis reaktyvinis lėktuvas „De Havilland DH-106 Comet 1“ patyrė virtinę katastrofiškų avarijų. Per tris incidentus lėktuvai subyrėjo ore, žuvo visi keleiviai ir įgulos nariai. Vėlesni tyrimai nustatė, kad avarijas lėmė kvadratinių langų forma.

1952 m. pristatytas „De Havilland Comet“ pradėjo reaktyvinių lėktuvų erą civilinėje aviacijoje, atverdamas kelią greitiems tarpžemyniniams skrydžiams. Tačiau 1953 ir 1954 m. katastrofos atskleidė rimtus konstrukcijos trūkumus. Metalo nuovargis, kurį sukėlė įtempių koncentracija kvadratinių langų kampuose, lėmė fiuzeliažo griūtį dėl pasikartojančių slėgio pokyčių dideliame aukštyje. Ši skaudi patirtis tapo lūžio tašku aeronautikos inžinerijoje, pabrėždama saugos ir griežtų bandymų svarbą.

Apvalūs langai ne tik suteikia daugiau tarpo tarp langų, stiprindami fiuzeliažo tvirtumą, bet ir tolygiau paskirsto slėgį per paviršių, todėl yra patikimesnis sprendimas. Lėktuvų iliuminatoriai gaminami iš kelių akrilo sluoksnių, kad atlaikytų slėgio pokyčius. Taip pat galite pastebėti mažą apvalią skylutę lange, vadinamą kompensacine skyle. Ji padeda subalansuoti oro slėgį tarp lango sluoksnių, užtikrindama jų ilgaamžiškumą. Keleivių saugumo ir deguonies tiekimo užtikrinimas skrydžio metu yra daug sudėtingesnis, nei gali pasirodyti.

Saugos aspektai ir kaip gauti geriausią vaizdą

Net ir naudojant mažus ovalius langus, nelaimės vis tiek gali įvykti. Pavyzdžiui, 2018 m. balandžio mėn. „Southwest“ skrydžio metu keleivė žuvo po to, kai sudužęs langas buvo pažeistas dėl variklio mentės gedimo, o keleivė iš dalies iškrito iš lėktuvo. Vis dėlto lėktuvo konstrukcija išliko nepažeista, nes avariją sukėlė ne langų dizainas, o variklio gedimas. Nuo šeštojo dešimtmečio incidentų nebuvo kitų komercinių avarijų, tiesiogiai susijusių su langų dūžiais, o tai rodo mažų ovalių langų saugumą.

Jei vis tiek norite didesnių langų, jie prieinami privačiuose lėktuvuose. Šių lėktuvų langai dažnai yra didesni, nes inžinieriai sukūrė sprendimus, užtikrinančius orlaivio sandarumą. Tačiau tokie konstrukciniai pakeitimai per brangūs, kad būtų taikomi dideliuose keleiviniuose lėktuvuose. Kol kas, jei siekiate geresnio vaizdo, teks rinktis privatų skrydį. O jei norite išskirtinės prabangos, „Dassault Falcon 6X“ siūlo stoglangį lubose, pro kurį atsiveria neprilygstama dangaus panorama.