„Nuskaito kortelės duomenis vos prisilietę”: sukčiai tobulėja, kaip apsisaugoti?

Bekontaktis mokėjimas tapo kasdienybe – pridedi kortelę, pyptelėjimas, ir viskas. Greitai, patogiai, moderniai. Bet būtent šį patogumą ir išnaudoja naujos kartos sukčiai, perspėja Lietuvos kibernetinio saugumo ekspertai.

Įsivaizduokite: esate mugėje, perkate medaus stiklainį. Pardavėja ištiesia modernų kortelių skaitytuvą. Pridedate kortelę, pyptelėjimas… Bet mokėjimas nepraeina. „Oi, kažkas su ryšiu, pabandykite dar kartą”, – sako pardavėja. Bandote antrą, trečią kartą. Galiausiai mokate grynais.

Po kelių dienų pastebite, kad iš sąskaitos dingo pinigai. Pasirodo, tas „terminalas” buvo ne mokėjimo įrenginys, o kortelės duomenų skaitytuvas. Kol jūs bandėte „sumokėti”, sukčiai nuskaitė visą reikalingą informaciją.

Tokie atvejai Lietuvoje – jau ne retenybė. Sukčiai stato netikrus terminalus ten, kur žmonės mažiausiai tikisi apgaulės: mažose parduotuvėlėse, taksi automobiliuose, gatvės prekybos vietose. Įrenginiai atrodo kaip tikri, net pypsi kaip tikri. Tik mokėjimas „kažkodėl” nepraeina.

Dirbtinis intelektas prieš mus

Dar baisiau, kad sukčiai pradėjo naudoti dirbtinį intelektą. Viena Kauno gyventoja neseniai vos neprarado santaupų, kai jai paskambino „sūnus” ir paprašė skubiai pervesti pinigus – esą pateko į bėdą užsienyje. Balsas buvo identiškas, intonacijos tokios pačios. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai buvo neuroninio tinklo sukurta balso kopija.

„Technologijos, kurios anksčiau buvo prieinamos tik Holivudo filmų kūrėjams, dabar gali naudoti bet kas”, – sako kibernetinio saugumo centro specialistai. Užtenka kelių minučių įrašo socialiniuose tinkluose, kad sukčiai galėtų sukurti įtikinamą balso kopiją.

Biometrija – ne visada apsauga

Manėte, kad piršto antspaudas ar veido atpažinimas apsaugos? Deja, sukčiai ir čia randa spragų. Tiesa, sudėtingiau nei su PIN kodu, bet įmanoma. Jau buvo atvejų užsienyje, kai nusikaltėliai naudojo 3D spausdintas kaukes ar aukštos kokybės vaizdo įrašus sistemos apgaudinėjimui.

Lietuvoje kol kas tokie atvejai reti, bet ekspertai perspėja nesėdėti sudėjus rankų.

Kaip gintis nuo evoliucionuojančių sukčių

Pirmiausia – sveika paranoja. Kai mokate kortele, žiūrėkite į terminalą. Ar jis tvirtai pritvirtintas? Ar nėra keistų laidų? Ar pardavėjas nesistengia paslėpti ekrano? Jei kažkas atrodo keistai, geriau mokėkite grynais arba eikite kitur.

Antra – technologijos jūsų pusėje. Nustatykite mažus bekontakčio mokėjimo limitus. Įjunkite pranešimus apie kiekvieną operaciją. Naudokite telefono mokėjimus vietoj kortelės – juos sunkiau nukopijuoti.

Trečia – nepasitikėkite net artimaisiais. Tiksliau, jų balsais telefone. Jei kas nors skambina ir prašo pinigų, net jei balsas skamba pažįstamai, perskambinkite atgal. Paklauskite ko nors asmeninio, ką žino tik jūsų artimasis. Sukčių programa to nežinos.

Ką daryti, jei jau nutiko

Pastebėjote įtartinas operacijas? Nedelskite nė minutės. Blokuokite kortelę – tai galima padaryti telefonu arba banko programėlėje. Tada tikrinkite visas operacijas. Kuo greičiau pranešite bankui, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti pinigus.

Būtinai kreipkitės į policiją. Net jei suma nedidelė. Kiekvienas pranešimas padeda sudaryti bendrą vaizdą ir gaudyti sukčius.

Technologijų ginklavimosi varžybos

Situacija primena ginklavimosi varžybas: sukčiai tobulina metodus, bankai – apsaugos sistemas. Lietuvos bankai investuoja milijonus į saugumą. Diegia dirbtiniu intelektu paremtas sistemas, kurios atpažįsta įtartinas operacijas. Tobulina biometrinę apsaugą, kad atskirtų gyvą žmogų nuo klastotės.

Bet galutinis žodis vis tiek priklauso mums patiems. Jokia technologija neapsaugos, jei būsime neatidūs. Sukčiai tikisi mūsų skubėjimo, emocijų, pasitikėjimo. Būtent tai ir yra jų ginklas.

Taigi kitą kartą, kai pridedate kortelę prie terminalo, stabtelėkite sekundei. Pažiūrėkite atidžiau. Gal tas pyptelėjimas skamba kiek kitaip? Gal pardavėjas per daug stengiasi? Geriau būti per daug atsargiam nei prarasti santaupas.

Kaip sako senoji lietuvių patarlė: „Atsargumas – gėdos nedaro”. Šiais laikais ji aktualesnė nei bet kada.