Rekordinės spūstys: vairuotojai greitkelyje buvo įstrigę 12 dienų

Visi esame įstrigę spūstyse, kurios, regis, tęsiasi amžinai. Tačiau net ir blogiausia patirtis tikriausiai neprilygsta spūstims, kurios įėjo į istoriją kaip ilgiausios ir didžiausios visų laikų spūstys. Šis įvykis įvyko prieš penkiolika metų Kinijos G110 greitkelyje ir truko 12 dienų, paversdamas įprastą kelionę tikru išlikimo išbandymu.

Kaip viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo 2010 m. rugpjūčio 14 d. kelio ruože tarp Hebei provincijos ir Vidinės Mongolijos autonominio regiono. G110 greitkelis jau buvo žinomas dėl intensyvaus eismo, tačiau tą dieną keli veiksniai susidėjo į vieną kritinį tašką. Pirma, kelyje buvo daugybė sunkvežimių, gabenančių anglį ir statybines medžiagas į Pekiną. Antra, kelio darbai, pradėti penkiomis dienomis vėliau, susiaurino kelią, sumažindami jo pralaidumą iki 50 %. Paveikslą užbaigė neįtikėtinas vasaros karštis, kuris privertė vairuotojus rinktis tarp variklio išjungimo (kad taupytų degalus) ir jo palikimo įjungto dėl oro kondicionieriaus.

Palaipsniui eismas lėtėjo, kol visiškai sustojo. Kamštis su kiekviena valanda didėjo ir galiausiai pasiekė neįtikėtiną 100 kilometrų ilgį. Automobiliai judėjo sraigės greičiu – maždaug po kilometrą per dieną. Nors ne visi vairuotojai buvo įstrigę visas 12 dienų, daugelis karštame kelyje praleido iki penkių dienų iš eilės. Įsivaizduokite situaciją: beveik dvi savaitės automobilyje be tinkamo maisto, vandens ar sanitarijos sąlygų.

Išlikimo iššūkiai

Žmogaus kūnas turi savo ribas, o pirmasis kritinis poreikis buvo vanduo. Vairuotojų atsargos greitai baigėsi, o karštis tik pablogino dehidratacijos riziką. Taip pat pasijuto alkis. Reaguodami į krizę, vietos gyventojai dviračiais ir mopedais ėmė brautis tarp stovinčių automobilių, siūlydami vandenį, greitai paruošiamus makaronus ir kitus produktus. Žinoma, kainos buvo labai aukštos: vandens butelis, paprastai kainuojantis 1 juanį, buvo parduodamas už 15, o makaronų kaina išaugo daugiau nei trigubai. Tai buvo savaiminė pakelės ekonomika, bet kai alternatyva – dehidratacija ar badas – pasirinkimas tampa akivaizdus.

Higiena buvo ne mažiau opi problema. Neturint tualetų, pakelės virto lauko tualetais, o karštis sukūrė nepakeliamas sąlygas. Tai buvo tikras atsparumo išbandymas, kai paprasti žmogiški poreikiai virto prabanga.

Kaip baigėsi krizė?

Problema buvo visiškai išspręsta tik po 12 dienų, kai buvo baigti kelio darbai ir eismas palaipsniui atnaujintas. Autoritetai bandė palengvinti situaciją leidžiant daugiau sunkvežimių į Pekiną naktį, bet tai užtruko. Šis incidentas buvo rimtas priminimas apie šiuolaikinių transporto sistemų trapumą ir kaip greitai įprastas patogumas gali virsti kova už išlikimą. Po tokios istorijos bet koks miesto kamštis atrodo kaip menkas nepatogumas.