Ievos Marijos Sokolovaitės romano Pozuotoja vertimo į japonų kalbą pristatymas

Kovo 30 d., pirmadienį, 17.30 val., kviečiame į rašytojosIevos Marijos Sokolovaitės romano „Pozuotoja“ir kūriniovertimo į japonų kalbą pristatymąLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.). Renginyje dalyvaus rašytoja irkūrinį japoniškai prakalbinusi vertėja Aya Kimura.Pokalbį moderuos literatūrologas, Lituanistikos skyriaus vyr. tyrėjas Dainius Vaitiekūnas.

Ievos Marijos Sokolovaitės romanas „Pozuotoja“ – pirmasis lietuvių romanas, išleistas japoniškai atskira knyga. Debiutinį jaunosios kartos rašytojos, biologės, tarptautinių konkursų laureatės romaną lietuvių kalba 2024 m. išleido „Baziliskas“. Vos pasirodęs debiutinis I. M. Sokolovaitės romanas „Pozuotoja“ buvo pastebėtas skaitytojų, įvertintas Augustino Griciaus, Rolando Rastausko ir Liudo Dovydėno premijomis, nominuotas Metų knygos rinkimuose prozos kategorijoje – pateko į 2024 m. prozos knygų penketuką. Neseniai išleistas šio romano naujas tiražas.   

Paklausta, kaip savais žodžiais įvardytų, apie ką ši knyga, I. M. Sokolovaitė svarsto: 

„Jeigu išskirtume naratyvinę liniją, tai yra pasakojimas apie merginą, kuri pozuoja dailininkui, o šis nusprendžia piešti nė karto į ją nepasižiūrėjęs. Toks sumanymas duoda pagrindinę teksto intrigą, į kurią vėliau ieškoma atsakymo ir svarstoma, kaip gali būti nupieštas portretas, kai nėra žiūrima į modelį, nors ji specialiai sėdi studijoje ir pozuoja tam portretui. Šis naratyvas man tapo atspirtimi leistis į vizualumo apmąstymą. Nenorėčiau, kad knyga būtų pristatoma kaip labai filosofinė ar konceptuali, tačiau joje ėmiausi apmąstyti vizualumo klausimą. Man buvo įdomu panagrinėti šiuos aspektus, tad mąsčiau apie tai, kaip vizualumas yra susijęs ir kaip kertasi su vartojimo kultūra per emocinę prizmę, apie vaizdų kultūrą, kaip šiuolaikybės neatsiejamą dalį, kurioje visi esame paskendę, apie socialinius tinklus ir visą mus užplūstantį informacijos srautą, kuris iš esmės yra vaizdinis. Buvo svarbu apmąstyti, kokią įtaką tai turi mūsų santykiams, nes pastebiu, jog vartotojiškumas pasireiškia santykiuose.“ (Pokalbis su rašytoja Aušra Kaziliūnaite tinklalaidėje „Rašytnamis“, 2025).  

Aya Kimura japonų kalba prakalbino ne vieną lietuvių autoriaus kūrinį. Apie lietuvių grožinės literatūros vertimus į japonų kalbą vertėja sako: „Nesu pirmoji, kuri ėmėsi versti iš lietuvių kalbos į japonų. Japonijoje jau prieš tai buvo keletas filologų ir mokslininkų, kurie tyrinėjo lietuvių kalbą ir vertė tekstus. Tačiau šiuo metu, galima sakyti, esu vienintelė vertėja, aktyviai iš lietuvių kalbos į japonų verčianti grožinę literatūrą. Yra ir daugiau žmonių, kurie galėtų tai daryti ir galbūt tai daro, tačiau savo vertimų nepublikuoja.“ (Pokalbis su rašytoja Aušra Kaziliūnaite tinklalaidėje „Rašytnamis“, 2024)  

Ieva Marija Sokolovaitė  – rašytoja, Vilniaus universitete įgijo Biologijos bakalauro, o Kopenhagos universitete – Ekologijos magistro laipsnį. Dirbo moksline asistente mikologijos tyrimų laboratorijoje. Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja filosofiją. Be grožinės literatūros, rašo ekokritikos, aplinkodairos, antropoceno temomis. Kūryba skelbiama kultūrinėje spaudoje („Literatūra ir menas“, „Metai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Šiaurės Atėnai“, „Vilnius review“), įvertinta šalies ir tarptautiniuose literatūros festivaliuose, konkursuose („Prix Laurence“ Liuksemburge, „Literatūrinės slinktys“, kt.). 

Aya Kimura – grožinės lietuvių literatūros vertėja į japonų kalbą. Jos pastangomis Japonijoje išleisti Salomėjos Nėries poezijos rinkiniai, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro Haiku“, rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir dailininkės Rasos Jančiauskaitės „Maži eilėraščiai mažiems“. 2024 m. už lietuvių poezijos vertimus į japonų kalbą vertėja ir mokslininkė A. Kimura buvo apdovanota „Poezijos pavasario“ prizu, teikiamu už vertimus į užsienio kalbas ir lietuvių poezijos sklaidą.