Septintoji tarptautinė konferencija sutelkė ortopedijos ir sporto medicinos ekspertus

Kovo 20 d. Nemuno saloje esančiame Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatre surengta jau 7-oji tarptautinė konferencija „Mes dar nepasiruošę sąnarių endoprotezavimui!“ 23 pranešėjai-ekspertai iš Europos bei JAV dalijosi savo patirtimi nuo sudėtingų ortopedinių operacijų iki kompleksinių reabilitacijos ir sporto traumų prevencijos strategijų. Daugiausiai dėmesio sulaukė sportinių traumų prevencijos temos.

Miesto renginių centre daugiau kaip 250 dalyvių klausėsi pranešimų, kuriuose pristatyti realūs klinikiniai atvejai, praktiniai techniniai patarimai ir klinikinių sprendimų priėmimo algoritmai, kaip geriausiai būtų galima išvengti traumų, o jei jos įvyko, – jas gydyti. Renginys suvienijo įvairių sričių profesionalus: ortopedus-traumatologus, sporto medikus ir sporto trenerius, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus, kineziterapeutus, trenerius bei sveikatos ir sporto srities specialistus.

Globalūs patirties mainai skatina inovatyvių gydymo metodų diegimą Lietuvoje

Septintą kartą vykstanti tarptautinė konferencija patvirtina šio renginio reikšmę ir kuriamą vertę Lietuvos medicinos bei sporto bendruomenei. Konferencijos ištakos siejamos su siekiu supažindinti gydytojus su inovatyviomis „MaioRegen“ pažeistą kremzlę gebančiomis atkurti daugiasluoksnėmis membranomis, iš esmės keičiančiomis sąnario kremzlės pažeidimų gydymo praktiką. Šių pažangių sprendimų dėka atsiranda galimybė atkurti natūralią sąnario fiziologiją, sumažinti skausmą ir ilgalaikėje perspektyvoje išvengti sąnario endoprotezavimo. Ortopedas-traumatologas prof. Rimtautas Gudas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, „Gijos Klinikose“ ir LSMU ligoninėje (Kauno Klinikose) pradėjęs taikyti šias kremzlės atkūrimo technologijas klinikinėje praktikoje.

Dar vienas inovatyvių gydymo metodų diegimo Lietuvoje pavyzdys – 2024 m. pradėta taikyti besraigtė peties sausgyslių rekonstrukcija ir fiksacija. Šis ultra modernus chirurginis metodas, vietoj metalo pasitelkus išmaniąją tekstilę, palengvina pooperacinį laikotarpį, dažnai sudaro geresnes biologines sąlygas sausgyslėms prigyti, mažina komplikacijų riziką ir yra tausojantis paciento organizmą. Ši technologija jau sėkmingai taikoma ir kitose Lietuvos medicinos įstaigose.

Aukštą tarptautinės konferencijos lygį liudija ir jos partneriai – LSMU Sporto medicinos klinika bei ESSKA (Europos sporto traumatologijos, kelio sąnario chirurgijos ir artroskopijos asociacija). Nuo 2017 m. ESSKA/ESMA, remdamasi didėjančiu sportinių traumų paplitimu, ypač vaikų ir jaunimo tarpe, pradėjo struktūrizuotą traumų prevencijos programų įdiegimą ir įgyvendinimą įvairiose 22 šalių organizacijose per tris žemynus: „Lietuva buvo pirmoji Europos šalis, nacionaliniu lygmeniu įdiegusi tokią programą, parodydama, kad plataus masto prevencija yra įmanoma ir veiksminga, kai ją palaiko politika ir mokslinės gairės“, – pasakojo ESMA/ESSKA prezidentas ir vienas iš pranešėjų dr. Tom Patt (Nyderlandai).

Pasak vienos iš konferencijos organizatorių, „Gijos Klinikų“ strategijos ir plėtros direktorės Rasos Petrikienės, „Tarptautiniai patirties mainai tarp savo sričių profesionalų – tai puiki galimybė medicinos naujovėms pasiekti ir Lietuvą. Tokiu būdu galime pasiūlyti Lietuvos pacientams pasaulines tendencijas atitinkančias chirurgijos metodikas bei pažangiausią reabilitacinį gydymą. Be to, aukštas Lietuvos medicinos lygis pritraukia vis daugiau pacientų ir iš užsienio. Tai ne tik stiprina medicinos sektorių, bet ir prisideda prie Lietuvos, kaip patikimos medicininio turizmo krypties, žinomumo augimo“.

Dėmesys minimaliai invazyviems sprendimams

Konferencija suskirstyta į dvi pagrindines temines sritis – kelio ir peties, apimančias: artroskopines (organizmą tausojančias) operacijas, efektyvią traumų prevenciją, moksliškai pagrįstą testavimą, efektyvią pooperacinę reabilitaciją, antrinę traumų prevenciją – saugų grįžimą į visavertį gyvenimą ir sportą.

Pranešėjai didelį dėmesį skyrė priekinio kryžminio kelio raiščio ir menisko operacijoms bei peties chirurginiam gydymui. Atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas, buvo aptartas ir dirbtinio intelekto vaidmuo medicinoje. Paklaustas, ar robotai iki 2030 m. galėtų pakeisti chirurgus, dr. Leho Rips (Estija, Tartu universitetas) pažymėjo: „Dirbtinis intelektas ir robotika sparčiai keičia šiuolaikinę chirurgiją – padeda užtikrinti didesnį operacijų tikslumą, prisideda prie diagnostikos ir sprendimų priėmimo. Tačiau šiuo metu robotai išlieka chirurgų valdomi įrankiai, o medicinoje vis dar būtini žmogaus sprendimai, patirtis ir atsakomybė. Todėl tikėtina, kad iki 2030 m. robotai tik padės chirurgams, o ne juos pakeis.“

Ši konferencija įrodo, kad įžengiame į naują ortopedijos-traumatologijos erą: „Sąnarių išsaugojimas tampa prioritetu prieš sąnarių keitimą, prevencija tampa tokia pat svarbi kaip ir gydymas, technologijos (DI, robotika, implantai) sparčiai vystosi, tačiau neatstoja žmogaus ekspertinės patirties, o sprendimų priėmimą pagaliau pradeda lemti orientacija į ilgalaikius rezultatus“, – mintimis dalijasi prof. R. Gudas, vienas iš šios konferencijos iniciatorių ir organizatorių.

Renginyje vykusio praktinio seminaro metu buvo pristatomi naujausi technologiniai judesių analizės sprendimai, skirti stiprinti bendradarbiavimą tarp paciento, gydytojo ir kineziterapeuto. Gydymo rezultatai gerėja, kai visos šios grandys veikia kaip koordinuota komanda ir užtikrina nuoseklų bei individualizuotą gydymo procesą.

Tik 1 pacientas iš 5 pabaigia paskirtą reabilitacinį gydymą

Renginio metu nemažai dėmesio skirta reabilitacinio gydymo svarbai ir pakartotinių traumų prevencijai. Mokslininkas, KTU docentas ir vienas iš konferencijos organizatorių dr. Aurelijus Domeika atkreipė dėmesį, kad pacientai, įskaitant ir profesionalius sportininkus, pasijutę geriau, nutraukia reabilitaciją anksčiau laiko: „Lietuvoje nėra įprasta, baigus reabilitacijos kursą, atlikti papildomus testavimus ir įvertinti, ar kūnas funkcionuoja harmoningai. Taip pat svarbu suprasti, kad tokiam vertinimui nepakanka paciento atsakymo, kad jis jaučiasi gerai. Tiksliausią realią situaciją parodo specializuota testavimo įranga funkcinių judesių atlikimo metu.“

Dr. A. Domeika, taip pat „LTHealth“ klasterio koordinatorius, pabrėžė, kad Lietuvos medikai turėtų imtis didesnės iniciatyvos ir aktyviau siūlyti pacientams tęsti reabilitacijos užsiėmimus ar procedūras, siekiant pilno fizinio atsistatymo. Pavyzdžiui, po kryžminių raiščių operacijos, praėjus 6 reabilitacijos mėn. saugiai grįžti į pilną krūvį rekomenduojama tik tada, kai operuotos kojos jėga bent jau viršija 90 proc. sveikosios kojos jėgos. Per greitas grįžimas į aktyvų sportą nebaigus pilnos reabilitacijos ženkliai padidina pakartotinių traumų galimybę.

Žinoma, visiškam funkciniam atsistatymui itin svarbus individualizuotas gydymas. Dr. Robert Prill – Brandenburgo universitetinės ligoninės ir Brandenburgo medicinos mokyklos Ortopedijos ir traumatologijos centro tyrimų vadovas bei ESSKA reabilitacijos komiteto pirmininkas – savo pranešime pristatė 2025 m. parengtą menisko reabilitacijos konsensusą, kurį bendrai ruošė 67 ekspertai iš 14-kos Europos ir JAV šalių, o jis pats buvo vienas iš projekto vadovų. Leidinyje pabrėžiama struktūrizuotos reabilitacijos bei glaudaus visos gydymo procese dalyvaujančios komandos bendradarbiavimo svarba. Tarptautiniu požiūriu, reabilitacija po menisko pažeidimo turėtų būti diferencijuojama pagal traumos tipą ir taikytą gydymo metodą, atsisakant vienos visiems pacientams taikomos standartinės schemos. Rigidiškus, vien laiku paremtus protokolus keičia personalizuotos, į individualią kiekvieno paciento pažangą ir jo organizmo atsikūrimo mechanizmų ypatumus orientuotos strategijos.

Vienas iš pranešėjų, dr. Joseph Janosky (JAV), renginio metu pristatė šiuolaikinį požiūrį į sportininkų traumų prevenciją. Paklaustas apie pagrindinius skirtumus tarp Europos ir JAV, jis teigė: „Traumų prevencija skiriasi jos organizavimu. Europoje prevencijos priemonės dažnai yra jau integruotos į sporto klubų veiklą. JAV taip pat netrūksta aukšto lygio ekspertų ir inovacijų, tačiau prevencijos strategijos dažniau įgyvendinamos atskirų specialistų iniciatyva, o ne kaip nuoseklios organizacinės sistemos dalis.“

Prieš keletą metų, dr. Joseph Janosky, lankydamasis Lietuvoje, itin teigiamai įvertino įmonės „Abili“ siūlomus šiuolaikinius testavimo sprendimus, kurie jau taikomi ,,Gijos Klinikose“ ir kitose gydymo įstaigose.

Motyvuoja ir džiugina tai, kad per pastaruosius du dešimtmečius supratimas apie traumų prevenciją ir rizikos mažinimą reikšmingai išaugo: „Vis labiau pripažįstama, kad sistemingos investicijos į jaunimo ir ateities kartų fizinę gerovę yra pagrįstos tiek medicininiu, tiek socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Traumų prevencija svarbi ne tik sportuojantiems žmonėms, bet ir visai visuomenei, kur traumos sudaro didelę ir dažnai išvengiamą naštą“, – sako dr. Tom Patt (Nyderlandai) ir priduria: „Traumų prevencijos metodai įvairiose šalyse labai skiriasi, atspindėdami kultūrinius, ekonominius bei politinius prioritetus. Vis dėlto aiškiai matoma tarptautinė tendencija integruoti prevencines strategijas į sportą ir kasdienį gyvenimą. Apibendrinant, norėtųsi, kad prevencija taptų tokia įprasta kasdienybėje kaip ir saugos diržas automobilyje“.

Naujienos protezavimo pasaulyje

Išskirtinė konferencijos viešnia – vienintelė pranešėja moteris – dr. Karolina Anna Siwicka iš Paley Europos instituto (Varšuva, Lenkija), klinikinę patirtį kaupusi Australijoje ir Japonijoje, pristatė osteointegraciją. Tai implantavimo procesas, kurio metu į paciento kaulą yra integruojamas specialus titano lydinio implantas, prie kurio po sėkmingo gijimo ir reabilitacijos  yra prijungiamas protezas. Tai ženkliai pagerina žmonių, netekusių galūnių ir gyvenančių su protezais, gyvenimo kokybę. Osteointegracija panaikina protezų ėmiklių poreikį, vietoj to dirbtinės galūnės tvirtinamos tiesiai prie implanto, o tai pagerina mobilumą, komfortą ir sensorinį grįžtamąjį ryšį. Tokiu būdu protezuoti pacientai gali geriau kontroliuoti savo judesius, labiau pasitiki savo jėgomis, geriau integruojasi į kasdienį gyvenimą.

Formuojama medicinos ateitis

Ortopedas-traumatologas prof. Rimtautas Gudas pažymi, jog tokios konferencijos iš tiesų keičia klinikinę praktiką: „Jos meta iššūkį mūsų mąstymui. Šios patirties negalima pakeisti vien „YouTube“. Tokio lygio konferencijos padeda suvienodinti požiūrį į svarbiausius dalykus, skatina diskusijas ir, svarbiausia, sujungia žmones, kurie formuoja mūsų srities ateitį“.