VDU ŽŪA atstovas apie pusiausvyrą tarp tradicijų ir inovacijų aukštajame moksle

Šiandien aukštasis mokslas yra nuolatinės transformacijos procese: technologijų pažanga, dirbtinio intelekto plėtra, globalios mokslo partnerystės ir kintantys darbo rinkos poreikiai skatina mąstyti plačiai ir šiuolaikiškai, kartu saugojant vertybinį pamatą. Pokalbyje su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pavaduotoju doc. dr. Ryčiu Skominu – apie tai, kokį vaidmenį šiame procese atlieka Akademija, kaip suderinti tradicijas ir inovacijas bei kokias kryptis Akademija gali diktuoti tarptautiniame kontekste. 

Kanclerio pavaduotojo veiklos laukas – kas jame telpa? Kokios yra Jūsų pagrindinės veiklos sritys, atsakomybės?

Šiame veiklos lauke telpa gana plati atsakomybių sritis – studijos, mokslas ir tarptautiniai ryšiai. Už pastaruosius du esu atsakingas aš, o studijų srities atsakomybėmis dalinamės su kolege kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skaurone. Šiame kontekste daugiau dėmesio skiriu studijų vykdymui ir jų kokybės užtikrinimui. Visos trys sritys Akademijai yra itin svarbios, nes nuo jų priklauso mūsų konkurencingumas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Dar viena svarbi mano darbo dalis taip pat yra šių sričių strateginis vystymas, bendradarbiavimas su užsienio partneriais, sprendimų, padedančių gerinti studijų ir mokslo kokybę, inicijavimas. Kasdienėje veikloje tai reiškia glaudų darbą su akademine bendruomene, administracija ir partneriais.

Kokią VDU Žemės ūkio akademiją matėte prieš pradėdamas eiti šias pareigas ir kokią ją norėtumėte matyti po kelerių metų?

Prieš pradėdamas eiti kanclerio pavaduotojo pareigas VDU Žemės ūkio akademiją mačiau kaip stiprų tradicijas puoselėjantį centrą, kuriame sukaupta didelė mokslo ir studijų patirtis bei profesionali bendruomenė. Kartu mačiau ir didelį potencialą dar labiau stiprinti inovacijas, tarptautiškumą ir bendradarbiavimą su verslu. Po kelerių metų Akademiją norėčiau matyti dar labiau sustiprėjusią – modernią, atvirą naujoms idėjoms, aktyviai kuriančią sprendimus tvariam žemės ūkiui ir bioekonomikai bei patrauklią tiek Lietuvos, tiek užsienio studentams.

Kuriose srityse VDU Žemės ūkio akademija yra arba galėtų būti diktuojanti kryptį tarptautiniame kontekste?

Tarptautiniame kontekste VDU Žemės ūkio akademija galėtų būti kryptį diktuojanti tokiose srityse kaip tvarus, skaitmenizuotas ir klimato kaitai atsparus žemės ūkis, bioekonomika, tvarus miškų, vandens išteklių ir kraštovaizdžio valdymas bei inovatyvios maisto sistemos. Akademija turi stiprią mokslinę bazę ir galėtų dar aktyviau telkti tarptautinius tyrimų tinklus bei partnerystes.

Šiandien vis dažniau pabrėžiama tarpdiscipliniškumo svarba. Kaip vertinate tarpdisciplininių studijų įtaką studentų kritiniam mąstymui, problemų sprendimo įgūdžiams ir karjeros galimybėms?

Tarpdiscipliniškumas studijose šiandien tampa vis svarbesnis, nes dauguma šiuolaikinių problemų – nuo klimato kaitos iki maisto sistemų ar vandens išteklių valdymo – yra kompleksinės ir reikalauja skirtingų sričių žinių. Tokios studijos stiprina studentų kritinį mąstymą, nes skatina vertinti skirtingus požiūrius ir integruoti įvairias žinias. Jos taip pat ugdo kūrybišką problemų sprendimą ir gebėjimą dirbti mišriose komandose – tai yra labai svarbios kompetencijos šiuolaikinėje darbo rinkoje.

Kokios vertybės, Jūsų manymu, turėtų likti neliečiamos, nepaisant visų pokyčių studijose, moksle ir tarptautiškumo plėtroje?

Nors pastaruoju metu sparčiai keičiasi technologijos ir dirbtinis intelektas vis dažniau taikomas įvairiose srityse, pagrindinės akademinės vertybės turi likti nepajudintos. Tai – atsakomybė, etika, sąžiningumas ir skaidrumas. Šios vertybės užtikrina, kad studijų ir mokslo procesai būtų patikimi, o sprendimai – pagrįsti žiniomis ir atsakomybe. Be to, jos padeda išlaikyti Akademijos reputaciją ir prestižą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Net ir diegiant naujas technologijas, modernizuojant studijų programas ar plečiant tarptautinį bendradarbiavimą, svarbu, kad sprendimai būtų skaidrūs, etiški ir atsakingi. Tokiu būdu ne tik užtikriname konkurencingumą, bet ir formuojame studentų ir mokslininkų pasitikėjimą institucija, skatiname kritinį mąstymą ir tvarų mokslo ir studijų vystymąsi.

Ar šiandien moksliniai tyrimai ir jų rezultatai yra pakankamai matomi tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu? Ar reikia pokyčių, kad moksliniai tyrimai įgytų dar svarbesnę praktinio pritaikomumo reikšmę?

Šiandien moksliniai tyrimai Lietuvoje tampa vis labiau matomi tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, tačiau dar yra erdvės tobulėjimui. Akademijos mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, rengia aukšto lygio publikacijas, pristato rezultatus prestižinėse konferencijose. Taip pat kuo toliau, tuo labiau svarbų vaidmenį didinant mokslinių tyrimų matomumą atlieka ir atvirasis mokslas, kuris skatina laisvai prieinamą mokslinių publikacijų, duomenų ir tyrimų rezultatų sklaidą. Vis dėlto visuomenėje mokslinių tyrimų rezultatai ne visada yra pakankamai matomi. Dažnai mokslinė informacija lieka akademinėje bendruomenėje ir nepasiekia platesnės visuomenės ar verslo sektoriaus. Todėl yra labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybinių institucijų, skatinti inovacijų kūrimą bei mokslo rezultatų komercializavimą. Taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti mokslo komunikacijai – visuomenei paprastai ir aiškiai pristatyti tyrimų rezultatus.

Kaip manote, ar šiandien aukštasis mokslas geba balansuoti tarp akademinių tradicijų išsaugojimo ir būtinybės keistis sparčiai kintančiame pasaulyje?

Mano manymu, svarbiausia, kad būtų išlaikoma pusiausvyra, kad būtų išsaugotos akademinės vertybės ir kartu prisitaikyta prie naujų visuomenės poreikių. Mokslas ir toliau remiasi tokiomis tradicijomis kaip kritinis mąstymas, mokslinių tyrimų metodai, akademinė laisvė. Tuo tarpu sparčiai kintantis pasaulis – technologijų pažanga, globalizacija, darbo rinkos pokyčiai – verčia keistis: į mokslą integruojamas dirbtinis intelektas, skaitmeninės technologijos, skatinami tarpdisciplininiai tyrimai.

Kas Jus įkvepia priimant sudėtingus sprendimus?

Priimant sudėtingus sprendimus mane įkvepia būsimas rezultatas, atsakomybės jausmas ir ilgalaikė perspektyva. Svarbu įvertinti ne tik momentinę situaciją, bet ir galimas pasekmes ateityje. Taip pat įkvepia bendradarbiavimas ir atvira diskusija, nes skirtingos nuomonės dažnai padeda rasti geriausią sprendimą.

Ar turite ritualų ar įpročių, kurie padeda „persikrauti“?

Stengiuosi bent kartą per savaitę maždaug dviem valandoms išeiti į mišką – pakvėpuoti grynu oru, pasivaikščioti ir ramiai apmąstyti laukiančius darbus. Dažniausiai tai pavyksta padaryti savaitgaliais ir tai tampa tarsi geru pasiruošimu naujai darbo savaitei. Ypač smagu šiltuoju metų laiku, kai dienos ilgesnės.