Amerika mažina karinę paramą NATO rytiniam flangui: kaip tai paveiks Lietuvą?

Vašingtonas planuoja reikšmingai sumažinti finansavimą NATO rytinio flango šalims, o tai kelia nerimą Baltijos šalims, įskaitant Lietuvą. Štai ką žinome apie šį sprendimą ir jo poveikį Lietuvai.

Finansavimo mažinimas: kas vyksta?

Remiantis „Financial Times“, Pentagonas pranešė ES diplomatams, kad sustabdys karinius mokymus ir perginklavimo programas šalims, besiribojančioms su Rusija. Šis sprendimas susijęs su JAV Gynybos departamento 333 skirsnio lėšomis, per kurias 2018–2022 m. Europai buvo skirta 1,6 mlrd. JAV dolerių. Didžiausiomis paramos gavėjomis buvo Lietuva, Latvija, Estija ir Rumunija. Taip pat kyla abejonių dėl Baltijos saugumo iniciatyvos, kuriai pernai Kongresas skyrė 288 mln. JAV dolerių, tačiau Trumpo administracija naujajame biudžete planuoja ją nutraukti.

Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad šis žingsnis yra „koordinuojamas su Europos šalimis“ ir atspindi prezidento Donaldo Trumpo siekį, kad Europa prisiimtų daugiau atsakomybės už savo gynybą. Tačiau regione šis sprendimas sukėlė nerimą. „Jei finansiniai mažinimai bus žiaurūs, tai turės rimtų pasekmių“, – perspėjo vienas diplomatas. Be to, „The Washington Post“ praneša, kad dalis jau patvirtintų lėšų gali būti perskirstyta kitiems tikslams, pavyzdžiui, JAV interesams Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, už kurių planą atsakingas Elbridge Colby, vienas pagrindinių Trumpo administracijos strategų.

Kaip tai paveiks Lietuvą?

Lietuva, kaip viena pagrindinių JAV finansavimo gavėjų per 333 skirsnį, gali patirti reikšmingą poveikį. Finansavimo sumažinimas gali apriboti Lietuvos kariuomenės modernizavimą, mokymus ir pasirengimą galimoms grėsmėms iš Rusijos. Baltijos saugumo iniciatyvos nutraukimas taip pat kelia susirūpinimą, nes ji buvo svarbi priemonė stiprinant regiono gynybą.

Lietuvos diplomatai ir ekspertai išreiškė nerimą dėl šių pokyčių. „Financial Times“ cituojamas diplomatas pabrėžė, kad finansavimo mažinimas gali susilpninti NATO rytinio flango atsparumą, ypač turint omenyje Rusijos karinę grėsmę. Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, yra ypač pažeidžiama dėl geografinės padėties šalia Rusijos ir Baltarusijos, todėl JAV paramos mažinimas gali turėti ilgalaikių pasekmių regiono saugumui.

Nors JAV finansavimo mažinimas NATO rytiniam flangui kelia nerimą Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Rumunijai, Lenkija, atrodo, išlieka apsaugota dėl stiprių dvišalių ryšių su JAV ir savo strateginės svarbos. Lietuva gali patirti iššūkių modernizuojant kariuomenę, tačiau glaudus bendradarbiavimas su Lenkija ir kitomis NATO šalimis gali padėti kompensuoti šiuos trūkumus. Svarbu, kad Lietuva ir toliau aktyviai dalyvautų Aljanso iniciatyvose ir ieškotų alternatyvių finansavimo šaltinių, kad išlaikytų savo gynybinius pajėgumus.