Nauja „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad dalis lietuvių atostogų neatsisako net tuomet, kai jų finansinė padėtis yra sudėtinga. Apklausos rezultatai atskleidžia – net jei skolos viršytų trijų mėnesių atlyginimą ar būtų pradelsti mokėjimai, nemaža dalis žmonių vis tiek vyktų poilsiauti į kurortus ar pažintines keliones.
Tyrimo duomenimis, 43 proc. respondentų sutiktų keliauti net turėdami vartojimo kreditą, o 35 proc. – skolą draugams ar giminaičiams, siekiančią iki vieno mėnesio pajamų dydžio. Dar 15 proc. neatgrasytų ir pradelsti mokėjimai už komunalines paslaugas ar kreditus. Net 14 proc. gyventojų atostogautų, jei būtų skolingi artimiesiems daugiau nei trijų mėnesių atlyginimą.
„Šią tendenciją galima vertinti dvejopai. Viena vertus, ji gali rodyti žmonių pasitikėjimą savo finansais bei ateitimi. Kita vertus, tai atspindi ir finansinės drausmės stoką bei netinkamą prioritetų dėliojimą“, – teigia „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Atostogos – be taupymo plano
Tyrimas taip pat parodė, kad per atostogas dauguma gyventojų išleidžia daugiau nei įprastą mėnesį. Vis dėlto iš anksto didesnėms išlaidoms taupo tik kas antras apklaustasis, o 5 proc. pripažino atostogoms besiskolinantys. Tokia praktika, anot ekspertų, kelia riziką ilgam laikui padidinti finansinę naštą.
„Skolinimasis gali būti pagrįstas tam tikriems ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, būstui ar studijoms. Tačiau atostogos – trumpalaikis malonumas, kuris pasibaigus netenka vertės, o skolos išlieka. Atostogų įspūdžiai greitai praeina, tačiau padidėjusi finansinė našta gali lydėti dar ilgai“, – pabrėžia J. Bagdanavičiūtė.
Psichologinis aspektas: noras „atsijungti“ nuo realybės
Ekonomistai ir psichologai pažymi, kad tokį elgesį gali lemti ne tik finansinės drausmės stoka, bet ir psichologinis poreikis atsipalaiduoti. Ypač pastaraisiais metais, kai gyventojai susidūrė su pandemijos, infliacijos ir geopolitinių neramumų sukelta įtampa, poreikis „pabėgti“ į malonią aplinką gali tapti stipresnis už racionalius finansinius sprendimus.
„Žmonės linkę galvoti apie dabartį, ypač kai patiria stresą. Atostogos jiems tampa būdu atkurti emocinę pusiausvyrą, net jei tam reikia pasinaudoti paskutiniais pinigais ar pasiskolinti. Problema ta, kad grįžus laukia tie patys finansiniai rūpesčiai, o kartais – dar ir padidėję“, – sako ekonomikos psichologijos ekspertė.
Finansinio raštingumo iššūkis Lietuvoje
Finansinio raštingumo tyrimai Lietuvoje rodo, kad nemaža dalis gyventojų neturi pakankamai žinių apie atsakingą biudžeto planavimą ir rizikas, susijusias su skolomis. Nors įvairios organizacijos ir bankai pastaraisiais metais intensyviau vykdo edukacines programas, įpročių keitimas yra lėtas procesas.
- Automobilio garsiakalbiai pažeidė vairuotojo klausą. Neįprasta teismo byla Amerikoje
- Pirmoji informacija apie būsimo „Nubia“ flagmano „Z80 Ultra” galimybes
- Degalai Lietuvoje pigs ar brangs? Kodėl naftos kainų kritimas ne visada virsta pigesniu kuru degalinėse
- 5 programėlės, kurios slapta eikvoja bateriją – beveik kiekvienas turi jas savo telefone
Ekspertai pataria kelionėms ruoštis iš anksto – planuoti išlaidas bent keliems mėnesiams, atidėti nedideles sumas kiekvieną mėnesį ir vengti paskolų trumpalaikiams malonumams.
„Atostogos neturėtų būti priežastis prisiimti naujas skolas. Atsakingas poilsio planavimas leidžia mėgautis kelione be papildomo streso ir finansinių pasekmių ateityje“, – reziumuoja J. Bagdanavičiūtė.
Jei nori, galiu šį straipsnį papildyti ir infografiku su pagrindiniais procentais, kad jis vizualiai atrodytų patraukliau naujienų portale.
Ar nori, kad jį paruoščiau?
