Palydovai aptiko didelius metano nuotėkius visame pasaulyje

Šiandien yra pakankamai techninių priemonių, leidžiančių aptikti nematomus metano išmetimus, kuriuos sukelia žmogaus veikla. Šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų indėlis į visuotinį atšilimą sudaro 25 proc. tačiau jų šiltnamio efektas yra beveik 30 kartų didesnis nei anglies dioksido. Remiantis COP29 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime paskelbta ataskaita, vyriausybės ir įmonės, atsakingos už metano išmetimą, įspėtos apie didelius nuotėkius, retai imasi veiksmų.

Metanas (CH4) yra antros pagal svarbą šiltnamio efektą sukeliančios dujos Žemės atmosferoje po anglies dioksido (CO2). Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) duomenimis, jis lemia daugiau kaip trečdalį klimato atšilimo, su kuriuo šiandien susiduria žmonija. Metano gyvavimo ciklas atmosferoje labai trumpas – 10-20 metų. Tai reiškia, kad jo išmetimo mažinimo poveikis bus juntamas beveik iš karto, o ne po šimtų metų, kaip yra CO2 atveju.

Mokslininkai apskaičiavo, kad beveik 60 proc. išmetamo metano kiekio yra antropogeninis, t. y. sukeltas žmogaus, todėl jį galima valdyti. Didžiausi šaltiniai yra naftos ir dujų infrastruktūros objektai, anglių kasyklos, sąvartynai (iš pūvančių atliekų susidaro sąvartynų dujos, kurių 50 proc. sudaro metanas) ir žemės ūkis.

Atsiranda vis daugiau techninių priemonių metano nuotėkiui aptikti. Pavyzdžiui, nuo 2023 m. veikia metano perspėjimo ir reagavimo sistema (MARS), priklausanti Jungtinėms Tautoms. Ši sistema – tai pasaulinis palydovinis tinklas, kuris operatyviai teikia duomenis apie didelius nuotėkius visame pasaulyje.

2023 m. MARS užregistravo 1 225 didelių nuotėkių iš naftos ir dujų infrastruktūros atvejus, tačiau tik 15 atvejų vyriausybė ir bendrovė ėmėsi priemonių problemai išspręsti, t. y. mažiau nei 1 proc. visų atvejų. Tai teigiama tarptautinės aplinkosaugininkų komandos ataskaitoje, kurią ji pateikė lapkričio 11-22 d. Azerbaidžane vykstančioje JT klimato kaitos konferencijoje COP29.

Įmonių ir valdžios institucijų neveiklumą galima paaiškinti keliais būdais, aiškina ataskaitos autoriai. Pirma, kaltininkams gali trūkti techninių ar finansinių išteklių problemai išspręsti. Antra, kai kuriuos metano nuotėkio šaltinius sunku uždaryti, nors lengviausia pašalinti naftos ir dujų infrastruktūros išmetamus teršalus.

Yra ir teigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, 2024 m. JT nusiuntė Alžyro vyriausybei kelis įspėjimus dėl metano nuotėkio šaltinių, iš kurių šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos į atmosferą patenka nuo 1999 m. Tai prilygsta maždaug pusei milijono automobilių per metus. Be to, COP29 aukščiausiojo lygio susitikime maždaug 140 įmonių atstovai paskelbė, kad įsipareigojo stengtis patikimai matuoti ir mažinti metano išmetimą.

Tačiau bendras vaizdas vis dar atrodo liūdnas, pabrėžė ataskaitos autoriai. Ji rodo, kad stebėsena dar nepadėjo sumažinti išmetamo metano kiekio. Pagrindinė problema yra ta, kad dažnai sunku nustatyti vamzdyno ar gręžinio, iš kurio įvyko nuotėkis, savininką, naudojantis vien tik palydoviniais duomenimis, todėl sunku nustatyti kaltininką.

Metanas yra viena iš pagrindinių temų, dėl kurių bus diskutuojama COP29 susitikime Baku. Pasak ekspertų, šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra stiprus klimato kaitos veiksnys, todėl nemažai šalių rengia priemones metano koncentracijai atmosferoje mažinti. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga planuoja iki 2030 m. 30 proc. sumažinti metano išmetimą, o klimato kaitos susitikime Jungtinės Valstijos ir Kinija paskelbė rengiančios įvairias kovos su išmetamais teršalais priemones. Visų pirma Jungtinės Valstijos yra nustačiusios metano mokestį naftos ir dujų bendrovėms. Tačiau daugelis ekspertų mano, kad šis mokestis bus panaikintas, kai į valdžią ateis Donaldas Trumpas.