Putinas keturias valandas trukusioje kalboje grasino Europai labai aiškiu, kariniu atsaku

Rusija neturi ir niekada neturėjo ketinimų pulti NATO, tai neįsivaizduojama; karą Ukrainoje išprovokavo ir pradėjo Europa; Rusija kariauja prieš visą NATO bloką; Rusija turės labai stiprų ir įtikinamą atsakymą į Europos militarizaciją; kariniu požiūriu Rusija tik atsakys, tačiau tai bus labai griežtai – tai buvo pagrindinės Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kalbos tezės minčių centro „Valdajaus diskusijų klubas” forume.

Žinoma, praėjusią savaitę rusų propaganda pagrindiniu tarptautiniu įvykiu paskelbė būtent šią keturias valandas trukusią Kremliaus diktatoriaus kalbą. Tačiau šis vertinimas yra gerokai perdėtas. Peržiūrėjus Vakarų žiniasklaidą, matyti, kad šiai kalbai skirtos tik gana trumpos informacinės santraukos. Bet kuriuo atveju, priešingai nei teigia rusai, Putino kalba netapo jokiu „lūžio tašku” tarptautinėje darbotvarkėje. Tai, žinoma, yra rusų norų mąstymas.

Reikšminga, kad Putinas savo kalboje Rusiją pavaizdavo kaip auką Vakarų melų ir arogancijos, tačiau ši „auka” esanti kerštinga ir negailestinga. Jo versijoje Vakarų partneriai 1991 metais nepriklausomybę gavusią Rusiją atstūmė, nesikreipė dėmesio į jos interesus, o vietoj to vykdė valstybės perversmus posovietinėse šalyse, kurios nutylint yra Rusijos geopolitinių interesų zonoje.

Valdajaus kalba buvo perpildyta samprotavimų, kad praeityje dingsta pasaulio tvarka su JAV dominavimu ir jos vietą užima daugiašalė pasaulio tvarka su keliais galios centrais, kuri esanti pagrįsta ne priespauda, o partneryste. Tiesa, Putinas nutylėjo, kad jo giriamoje daugiašalėje pasaulio tvarkoje reikšmę turi tik didžiosios valstybės, o likusios šalys yra paskirstytos pagal jų interesų sferas.

Didžiąją kalbos dalį Putinas skyrė Europos kritikai, nurodydamas, kad ji prarado savo vertybes ir tapatybę, ją ištiko ekonominė krizė, Europa yra nekonkurencinga ir nuėjo į tarptautinės darbotvarkės pakraštį. Kartu Kremliaus diktatorius griežtai grasino Europai, ypač Vokietijai, kad jos noras ginkluotis ir militarizuotis susidurs su stipriu Rusijos atsakymu ir priešpriešine reakcija.

Putinas, remdamasis Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pažadu sukurti stipriausią armiją Europoje, grasino: „Manau, kad niekas neabejoja, jog tokie veiksmai privers Rusiją veikti ir Rusijos atsakomųjų priemonių nereikės ilgai laukti. Atrodo, kad atsakymas į šiuos grasinimus, švelniai tariant, bus labai įtikinamas.”

Dronus lygina su NSO

Putinas ypač pašaipiai vertino europiečių „isteriją” dėl į jų teritoriją įskridusių dronų. Toną užsiminė diskusijos vedėjas, pašaipiai klausdamas Putiną: „Kodėl jūs tiek daug dronų siuntėte į Daniją?” Putinas lygiai taip pat pašaipiai atsakė: daugiau taip nedarysiu, garbės žodis. Nesiųsiu nei į Daniją, nei į Vokietiją, nei į Portugaliją. Šis dialogas turėjo įrodyti, kad europiečių priekaištai Rusijai yra beprasmiai ir juokingi.

Putinas jau rimtai kalbėjo, kad Rusija neturinti tokių dronų, kurie galėtų pasiekti tolimus taikinius Europoje, be to, pabrėžė, kad Europos šalyse nesą tikslų, į kuriuos Rusija norėtų smogti. Vykstantį su dronais Putinas palygino su daugelio žmonių apsėdimu NSO (nežinomosiomis skraidančiomis objektais). NSO dėl neuždaromos oro uostai, tuo tarpu dronų dėl tai buvo griežta gyvenimo realybė.