Socialinėje erdvėje dezinformacijos ir melagienų antplūdis: bandoma suformuoti Lietuvos krizės įvaizdį

Liepos mėnesį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje ir toliau aktyviai skleidė naratyvus, kuriais siekė sumenkinti pasitikėjimą šalies valdžia ir kelti abejones dėl Lietuvos saugumo bei sąjungininkų patikimumo – ypač NATO. Dronų incidentai buvo išnaudojami siekiant kelti baimę: parinkti ir iškraipyti pareiškimai apie Lietuvos saugumo situaciją buvo naudojami panikai skleisti ir mažinti visuomenės pasitikėjimą. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, antivyriausybiniai naratyvai išliko itin aktyvūs.

Dažnais taikiniais tapo prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, prieš juos buvo nukreiptos tiek asmeninės atakos, tiek platesni kaltinimai nekompetencija ir valstybės išdavyste. Kai kurie dezinformacijos naratyvai buvo dar labiau radikalizuoti – teigta, esą Lietuva stovi ant žlugimo ribos, o pagrindiniai politikai jau ruošiasi pabėgti iš šalies. Provokuojančiu tonu Vyriausybė buvo vaizduojama ne tik kaip neefektyvi, bet ir kaip aktyviai kelianti grėsmę nacionaliniam suverenitetui. Nepaisant įprasto sezoniško turinio ir įsitraukimo sumažėjimo, šie naratyvai vaizdavo Lietuvos vadovybę kaip silpną, nepatikimą ir smarkiai veikiamą išorinių jėgų.

Pagrindinis Kremliui palankios žiniasklaidos dėmesys liepos mėnesį buvo skiriamas oro erdvės pažeidimams, kai du dronai: vienas liepos 10 d., kitas liepos 28 d., įskrido į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos. Nors galiausiai jie buvo įvertinti kaip nekeliantys grėsmės, Kremliui palankūs šaltiniai plačiai juos pašiepė, vadinę „mirtinais kartoniniais lėktuvais“ ir išjuokę Vyriausybės reakciją. Piliečiams į telefonus išsiųsti saugumo pranešimi buvo vaizduojami kaip bereikalingos panikos kėlimas, o Lietuvos institucijos nuvertintos kaip pasikliaujančios vien civilių pagalba stebint nacionalinio saugumo grėsmes. Tokie vaizdavimai medijoje siekė mažinti pasitikėjimą kariuomene, sienų stebėsenos sistemomis ir šalies saugumu.

Tuo pačiu metu buvo taikomasi ir į Lietuvos santykius su NATO. Kremliui palankūs naratyvai teigė, kad Lietuvoje dislokuota Vokietijos brigada nėra pasirengusi veikti ir net neturi teisinio pagrindo veikti krizės atveju, tad veltui yra apgyvendinama ir išlaikoma piliečių lėšomis. Dronų incidentai taip pat buvo išnaudoti siekiant parodyti, kad NATO nesugeba apsaugoti Lietuvos oro erdvės, dar labiau stiprinant abejones dėl Aljanso veiksmingumo. Šie naratyvai bendrai siekė vaizduoti Lietuvą kaip strategiškai izoliuotą, silpną valstybę, visiškai priklausomą nuo kitų šalių veiksmų.

Vėl buvo taikytasi ir į Lietuvos šaulių sąjungą, po to, kai buvo iškraipytai pateiktas pasiūlymas, esą bedarbiai piliečiai privalės tapti sąjungos nariais, jei norės pretenduoti įį socialines išmokas. Šią idėją pasiūlė vienas politikas, siekdamas skatinti pilietinį aktyvumą ir pasirengimą šalies gynybai. Vis dėlto, Kremliui palankūs kanalai išėmė jo idėją iš konteksto ir sulygino su sovietinio tipo jaunimo indoktrinacija, taip sukeldami emocines reakcijas ir stiprindami visuomenės nepasitikėjimą civilinės gynybos pastangomis Lietuvoje.

Grįžtant prie šalies vidaus įvykių, buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus nuteisimas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą buvo pasitelktas kaip įrankis diskredituoti tam tikras politines partijas ir valdančiuosius apskritai. Kremliui palankūs šaltiniai interpretavo šią bylą kaip įrodymą neva giliai įsišaknijusios moralinės ir institucinės degradacijos, kaltinimus išplėsdami iki platesnio konservatorių spektro ir užsimindami apie sisteminį dangstymą. Prokuratūros prašymas skirti griežtesnę bausmę buvo išnaudotas siekiant dar labiau sustiprinti krizės ir korupcijos naratyvą valdžioje.

Atliekant Kremliui palankios žiniasklaidos apžvalgą Lietuvoje, buvo išnagrinėti 877 šių kanalų liepos mėnesį publikuoti straipsniai. Taip pat, „YouScan“ žiniasklaidos stebėsenos įrankis liepą užfiksavo beveik 26 tūkstančius turinio vienetų: socialinių tinklų įrašų, komentarų ar vaizdo įrašų, susijusių su Kremliui palankiais kanalais Lietuvoje. Nors mėnesio pradžioje medijų vartotojų įsitraukimas buvo mažas, kas dažniausiai ir yra būdinga vasaros sezonui, nuo mėnesio vidurio stebėtas laipsniškas įsitraukimo augimas. Išsamesnė analizė parodė, kad pagrindiniai įsitraukimo šuoliai sutapo su dronų iš Baltarusijos įskridimais į Lietuvos teritoriją ir juo sekusiomis diskusijomis.

Nepaisant bendro vasariško turinio kiekio sumažėjimo, šių naratyvų nuoseklumas ir intensyvumas rodo kryptingas pastangas toliau vaizduoti Lietuvą didelės krizės būsenoje. Derinant geopolitinį gąsdinimą, skandalų išnaudojimą ir institucijų pašaipą, Kremliui palanki žiniasklaida ir toliau siekia ardyti pasitikėjimą demokratiniais procesais bei sąjungininkų teikiamu saugumu.