Trumpui dar teks palaukti Nobelio taikos premijos

Penktadienį bus paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra užsiminęs, kad tinkamiausias kandidatas šiam apdovanojimui gauti esąs jis pats. Nors Trumpas iš tiesų dalyvavo sprendžiant kai kuriuos konfliktus įvairiose pasaulio vietose, užsienio politikos ekspertai svarsto, kad bent jau šiemet ši garbė jam, greičiausiai, praeis pro šalį.

Kiek karų užbaigė Trumpas – priklauso nuo to, ko paklausi. Pats jis yra pripažinęs, kad karą Ukrainoje, kurį iš pradžių laikė vienu iš lengviau išsprendžiamų, iš tiesų gali būti sunkiausia užbaigti. Tačiau kalbėdamas apie Artimuosius Rytus Trumpas nusiteikęs optimistiškiau. Tokios pat nuomonės, regis, laikosi ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kuris pasiūlė JAV prezidentą kandidatu Nobelio taikos premijai gauti. Šią savaitę „Hamas“ nelaisvėje esančių asmenų šeimos taip pat išsiuntė laišką, kuriame išreiškė palaikymą Trumpo kandidatūrai.

Vieną prestižiškiausių pasaulio apdovanojimų – Nobelio taikos premiją už išskirtinę veiklą taikos labui – iki šiol yra gavę keturi JAV prezidentai ir vienas viceprezidentas: Teodoras Ruzveltas (1906 m., respublikonas), Vudras Vilsonas (1920 m., demokratas), Džimis Karteris (2002 m., demokratas), viceprezidentas Alas Goras (2007 m., demokratas) ir Barakas Obama (2009 m., demokratas).

Jeigu Trumpas gautų Nobelio taikos premiją, jis būtų tik antrasis respublikonas JAV istorijoje, kuriam pavyko pelnyti šį aukštą įvertinimą.

Visi ankstesni JAV prezidentai šią premiją gavo daugiausia už pastangas nutraukti karus, skatinti demokratiją ir ginti žmogaus teises.

Trumpas, niekada neslėpęs noro gauti šį apdovanojimą, daugybę kartų – tiek viešuose forumuose, tiek spaudos konferencijose ar susitikimuose su kitų šalių lyderiais, net ir kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje – pabrėžė, kad jo sąskaitoje yra septyni užbaigti karai ir išspręsti konfliktai.

„Aš užbaigiau septynis karus, ir visais atvejais jie buvo žiaurūs, nusinešę tūkstančius gyvybių. Tai buvo konfliktai tarp Kambodžos ir Tailando, Kosovo ir Serbijos, Kongo ir Ruandos, Pakistano ir Indijos, Izraelio ir Irano, Egipto ir Etiopijos bei Armėnijos ir Azerbaidžano.

Joks kitas prezidentas ar premjeras, nė viena valstybė iki šiol nėra padariusi nieko panašaus“, – gyrėsi Trumpas.

Užsienio politikos ekspertai vis dėlto teigia, kad nors Trumpas neabejotinai prisidėjo prie kai kurių konfliktų sprendimo, daugelio jo teiginių tikrumas kelia abejonių – pavyzdžiui, Kosovui ar Serbijai, be to, dauguma šių susitarimų buvo trumpalaikiai.

Karai, kurių Trumpui vis dar nepavyksta užbaigti ir kurie, jo manymu, trukdo jam pelnyti Nobelio premiją, yra Rusijos pradėtas karas Ukrainoje bei konfliktas tarp Izraelio ir palestiniečių.

Ekspertų nuomone, Trumpui būtų itin svarbu gauti Nobelio taikos premiją dėl kelių priežasčių – parodyti, kad jis gali savarankiškai spręsti pasaulinius konfliktus be tarptautinių organizacijų, tokių kaip JT, pagalbos, ir taip pat pralenkti savo pirmtakus. Trumpas ne kartą yra sakęs, kad jo pirmtakas Barakas Obama nebuvo vertas Nobelio taikos premijos.

Iki šiol Trumpą šiai premijai buvo pasiūlę keli pasaulio lyderiai, tarp jų – Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kuris per vizitą Baltuosiuose rūmuose įteikė Trumpui oficialų raštą.

Nobelio taikos premijos laureatą išrenka penkių asmenų komitetas, ir analitikai spėja, kad mažai tikėtina, jog šiemet jis palaikys vieno asmens kandidatūrą – ypač tokio lyderio, kuris sustabdė finansavimą daugeliui pasaulinių humanitarinės pagalbos organizacijų.

Be to, yra ir techninė kliūtis – kandidatūras šių metų premijai reikėjo pateikti iki sausio pabaigos, kai Trumpas dar tik buvo pradėjęs eiti pareigas. Todėl, tikėtina, dėl šio apdovanojimo jis galės varžytis tik kitąmet.