Vakarų Nilo karštligė: Europoje užfiksuotas rekordinis užsikrėtimų ir mirčių skaičiaus augimas

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 13 d. aštuoniose Europos šalyse buvo pranešta apie 335 Vakarų Nilo karštligės atvejus žmonėms, įskaitant 19 mirties atvejų. Visi užsikrėtimo atvejai įvyko pacientų gyvenamosiose šalyse. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Italijoje (274), po jos seka Graikija (35), Serbija (9), Prancūzija (7), Rumunija (6), Vengrija (2), Bulgarija (1) ir Ispanija (1). Tai didžiausias sergamumo rodiklis per pastaruosius trejus metus.

ECDC perspėja, kad šis skaičius didės ir rugsėjį pasieks piką. Priežastys – klimato kaita: ilgesnės vasaros, švelnios žiemos ir nepastovus kritulių kiekis sukuria idealias sąlygas virusą platinantiems uodams veistis.

Be to, Europoje vis dažniau registruojami kiti uodų platinami virusai:

• Čikungunijos virusas – rekordinis atvejų skaičius: Prancūzijoje (227) ir Italijoje (63);
• Dengė – Prancūzija (14), Italija (5), Portugalija (2);
• Zika – vietinių atvejų kol kas nenustatyta.

Padėtis Lietuvoje

Šalyje kol kas užsikrėtusiųjų nėra, tačiau 2024 m. rudenį virusas pirmą kartą buvo aptiktas paukščiui Rygoje. Panašus atvejis anksčiau buvo užfiksuotas Estijoje. Tai rodo galimą infekcijos plitimą Baltijos šalyse. Nors tiesioginių žmogiškų atvejų Latvijoje ar aplinkinėse šalyse 2025 m. duomenys nerodo, paukščių stebėjimas rodo rizikos augimą regione.

Kaip liga pasireiškia?

Maždaug 80 % užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų. 20 % atvejų simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, nuovargis, bėrimas.

Maždaug 1 % atvejų pasireiškia sunkios komplikacijos (meningitas, encefalitas), ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Vakcinos nuo šios ligos kol kas nėra.

Ligų prevencijos ir kontrolės centras (SPKC) parengė rekomendacijų sąrašą gyventojams:

• Naudoti repelentus;
• Dėvėti ilgarankovius drabužius, ypač ryte ir vakare;
• Įrengti tinklelius nuo uodų;
• Nuimti konteinerius su stovinčiu vandeniu šalia namų;
• Pranešti Maisto ir veterinarijos tarnybai (MVT) apie rastų negyvų paukščių (varnų, kėkštų, pelėdų, vanagų, erelių) atvejus.