Valstybės pažangos tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, pristatyti esminiai valstybės ilgalaikės raidos ir strateginio valdymo klausimai, orientuoti į Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimą bei tolesnį jos detalizavimą.
„Net ir kylant skubių sprendimų reikalaujantiems iššūkiams turime formuoti Nacionalinį pažangos planą, judėti viešojo valdymo pertvarkos ir kitų reikiamų pokyčių link. Būtent Valstybės pažangos taryba atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant duomenimis, ekspertinėmis įžvalgomis ir tarpsektoriniu bendradarbiavimu grįstą strateginį dialogą ir siekiant ilgalaikės valstybės pažangos“, – sako premjerė.
Valstybės pažangos tarybos nariams pristatyta Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo koncepcija, apimanti pagrindinius mechanizmus, prioritetus ir dalyvius, reikalingus ilgalaikiams valstybės tikslams pasiekti. Pabrėžta, kad vizijos įgyvendinimas vyksta etapais, pasitelkiant svertinių iniciatyvų žemėlapį ir skirtingus viešosios politikos instrumentus. Jau įgyvendinti konkretūs darbai: organizuotos bendrakūrėjų dirbtuvės, parengtos socialinio atsparumo ir šeimos politikos apžvalgos, apžvelgta migracijos ir integracijos padėtis, šia tema vyko viešosios konsultacijos su suinteresuotomis šalimis. Taip pat buvo vykdomos diskusijos regionuose, rengiami veiksmų žemėlapiai. Įgyvendinime aktyviai dalyvauja Vyriausybė, Valstybės pažangos taryba, Seimo Ateities komitetas, STRATA, ministerijos, savivaldybės bei bendrakūrėjai iš nevyriausybinio ir privataus sektoriaus. Taip pat stiprinama visuomenės įtrauktis – organizuojami renginiai, edukacinės iniciatyvos ir bendradarbiavimo projektai.
Posėdyje aptartas Nacionalinio pažangos plano rengimo procesas – kaip pagrindinis instrumentas, per kurį bus įgyvendinama „Lietuva 2050“ vizija. Pabrėžta strateginio planavimo svarba, ilgalaikių prioritetų nuoseklumas ir plano vykdymo finansavimo šaltinių problematika. Siekiama, kad rengiamas 2028–2034 m. Nacionalinis pažangos planas būtų kokybiškai naujas dokumentas, orientuotas į esminius proveržius, o ne ankstesnio plano tęstinumą. Jau pradėta rengimo eiga: sudarytas pirminis pokyčio krypčių ir intervencijų sąrašas, planuojamos išsamios analizės, aktyviai įtraukiami bendrakūrėjai bei strateginio valdymo sistemos dalyviai. Numatoma, kad 2026 m. bus parengtas plano projektas, o 2027 m. – pagrįsti sprendimai remiantis analitinėmis įžvalgomis, taip užtikrinant duomenimis grįstą ir į ateitį orientuotą planavimą. Valstybės pažangos tarybos nariai atkreipė dėmesį į tampresnio dialogo švietimo ir kitose srityse, Nacionalinio pažangos plano priemonių lankstumo poreikį ir kitus aspektus, kurie svarbūs rengiant ir įgyvendinant strateginius dokumentus.
Posėdyje buvo aptartos viešojo valdymo pertvarkos kryptys, susijusios su valstybės tarnybos stiprinimu, funkcijų decentralizavimu ir „valdžios kaip paslaugos“ principo įgyvendinimu. Pabrėžta, kad 2025 m. jau atlikti svarbūs parengiamieji darbai: identifikuotos vykdomos ir planuojamos reformų priemonės, atlikta esamos situacijos analizė, įvertintos globalios tendencijos bei parengta Lietuvos ir užsienio gerųjų praktikų apžvalga. Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybės kanceliarija taip pat parengė išsamias analizes, kurios sudaro pagrindą tolesniems sprendimams. Šie darbai leidžia sistemingai pereiti nuo analizės prie konkrečių reformos veiksmų, orientuotų į lankstesnį, skaidresnį ir efektyvesnį viešąjį valdymą.
Posėdžio metu kalbėta ir apie Valstybės pažangos tarybos Koordinacinės grupės sudarymą bei jos vaidmenį užtikrinant nuoseklų Tarybos veiklos koordinavimą tarp posėdžių. Svarstyta Valstybės pažangos tarybos sudarymo tvarka ir sudaryta darbo grupė, kuri turės parengti aiškesnių bei skaidresnių Tarybos formavimo kriterijų pasiūlymus.
Taip pat buvo diskutuota apie Valstybės pažangos ataskaitos modelio pokyčius, siekiant geresnio pažangos vertinimo ir duomenimis grįsto sprendimų priėmimo. Nuo 2026 m. įtvirtinamas atnaujintas atskaitomybės modelis, numatantis aiškesnę rezultatų analizę, rodiklių tendencijų vertinimą ir pažangos strategijos pritaikymą prie besikeičiančių sąlygų. Posėdžio dalyviai pateikė įžvalgų dėl rengsimų ataskaitų turinio ir Koordinacinės grupės veiklos.
Posėdyje pristatyta ir kuriama papildoma „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėsenos ataskaita bei rodiklių švieslentė, kurios leis sistemingai stebėti pažangą ir priimti pagrįstus sprendimus valstybės mastu.
