„Shell“ generalinis direktorius Waelis Sawanas perspėjo, kad Europa jau balandį gali pajusti rimtus degalų tiekimo sutrikimus, jei nebus atkurtas laivybos kelias per Ormūzo sąsiaurį. Jo teigimu, krizė jau palietė Pietų Aziją, vėliau persimetė į Pietryčių ir Šiaurės Rytų Aziją, o dabar vis labiau artėja prie Europos. Tai gali reikšti ne tik staigų kainų šuolį, bet ir realų kai kurių kuro rūšių trūkumą.
Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad per pastarąją savaitę naftos rinka itin jautriai reagavo į naujienas iš Artimųjų Rytų. Naftos kaina buvo pakilusi iki 114 JAV dolerių už barelį, o vėliau nukrito iki maždaug 100 JAV dolerių. Tokie svyravimai rodo, kad rinka išlieka įtempta ir labai priklausoma nuo geopolitinių sprendimų. Jei tiekimas iš Persijos įlankos per Ormūzo sąsiaurį nebūtų atnaujintas, padariniai Europai galėtų būti juntami jau po kelių savaičių.
Didžiausias spaudimas – aviaciniam kurui
Labiausiai jau dabar brangsta aviacinis kuras, kurio kaina, anot pranešimų, nuo konflikto pradžios padvigubėjo. Tai svarbu ne tik oro bendrovėms, bet ir visam transporto sektoriui, nes brangesni skrydžiai dažnai reiškia didesnes kelionių ir logistikos išlaidas. Sawanas įspėjo, kad po aviacinio kuro gali brangti dyzelinas, o galiausiai ir benzinas, ypač artėjant vasaros sezonui, kai Europoje ir Jungtinėse Valstijose išauga kelionių skaičius.
Vokietija kalba apie galimą energijos stygių
Tame pačiame renginyje Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche patvirtino, kad energijos tiekimo problemos gali tapti rimta grėsme jau balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, jei konfliktas nesibaigs. Ji taip pat pabrėžė, kad Vokietijos sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos buvo didelė klaida. Kaip trumpalaikį sprendimą ministrė minėjo didesnį suskystintųjų gamtinių dujų importą, tačiau toks kelias neišsprendžia ilgalaikių priklausomybės nuo išorinių tiekėjų problemų.
Rizika pasaulio ekonomikai
„BlackRock“ vadovas Larry Finkas įspėjo, kad ilgai išliekanti aukšta naftos kaina gali paskatinti pasaulinę recesiją. Jis nurodė du galimus scenarijus: jei konfliktas būtų sušvelnintas, kaina galėtų nusileisti iki maždaug 70 JAV dolerių už barelį, tačiau blogėjant situacijai ji galėtų pakilti net iki 150 JAV dolerių. Tokiu atveju būtų tikėtinas stiprus smūgis vartojimui, transportui ir pramonei, o Europos vartotojai pirmiausia pajustų degalų ir energijos brangimą kasdienėse išlaidose.
