JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas apie galimybę „perimti“ Kubą sukėlė didelį atgarsį tarptautinėje arenoje. Tokie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai sala susiduria su itin rimta energetine ir ekonomine krize: trūksta degalų, dažni elektros tiekimo sutrikimai, o gyventojai vis labiau jaučia ilgalaikių sankcijų ir prekybos ribojimų pasekmes.
Trumpo žodžiai apie Kubą sukėlė pasipiktinimą
Per trumpą susitikimą su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galėtų daryti su Kuba viską, ką nori, o salos kontrolės perėmimą pavadino garbingu žingsniu. Jis taip pat Kubą apibūdino kaip „žlugusią“ valstybę. Tokia retorika iškart sulaukė reakcijų tiek JAV, tiek užsienyje, nes ji kelia klausimų dėl valstybės suvereniteto ir galimo spaudimo silpnesnei kaimyninei šaliai.
Tarptautinės politikos ekspertai pažymi, kad tokie pareiškimai gali dar labiau didinti įtampą Karibų regione. Nors kalbama apie politinį ir ekonominį spaudimą, o ne tiesioginį karinį veiksmą, pati mintis apie galimą vienos valstybės „perėmimą“ prieštarauja įprastoms tarptautinių santykių normoms.
Kuba susiduria su giliu energetiniu chaosu
Kubos krizė nėra vien momentinė. Šalis jau kelis mėnesius gyvena nuolatiniame degalų stygiaus ir senstančios elektros infrastruktūros sąlygomis. Vietinė naftos gamyba padengia tik apie 40 procentų poreikio, o išoriniai tiekimai stringa. Pasak Kubos valdžios, naujų naftos siuntų sala negauna jau kelis mėnesius, todėl pramonė, viešasis transportas ir kasdienis elektros tiekimas patiria vis didesnį spaudimą.
Krizę gilina ir sutrikęs tiekimas iš Venesuelos, kuri ilgą laiką buvo svarbi Kubos energetikos partnerė. Dėl to saloje dažnėja protestai, o gyventojai susiduria su praktiniais sunkumais – nuo maisto gamybos iki susisiekimo miestuose. Ekonominis nuosmukis veikia beveik visas sritis, todėl politinė situacija tampa vis jautresnė.
Maskva stoja į Havanos pusę
Į Trumpo pareiškimą griežtai sureagavo ir Rusija. Maskva pareiškė palaikanti Kubos vyriausybę ir gyventojus bei pasmerkė bet kokius bandymus kištis į suverenios valstybės vidaus reikalus. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Kuba jau ir taip patiria ilgalaikio ekonominio spaudimo pasekmes, o papildomi ribojimai tik dar labiau apsunkina padėtį.
Rusija taip pat paskelbė esanti pasirengusi tiekti Kubai naftą ir taip padėti sušvelninti energetinį deficitą. Maskvai sala išlieka strategiškai svarbi kaip senas sąjungininkas Lotynų Amerikoje, todėl bet kokie JAV veiksmai Kubos atžvilgiu vertinami ne tik kaip dvišalis ginčas, bet ir kaip platesnės geopolitinės konkurencijos dalis.
Sankcijos, spaudimas ir menkos reformos
JAV anksčiau sustiprino spaudimą Kubai, įvesdamos papildomų ribojimų šalims, kurios tiekia Kubai naftą. Vašingtonas tai grindžia kaltinimais Havanai dėl veiklos, kuri esą kenkia JAV interesams. Tuo pat metu Kuba bando ieškoti ekonominių sprendimų: valdžia sušvelnino kai kurias investavimo taisykles ir leido labiau įsitraukti užsienyje gyvenantiems kubiečiams. Vis dėlto ekspertai sutaria, kad to nepakanka norint greitai stabilizuoti šalies ūkį.
Dabartinė padėtis rodo, kad Kuba lieka tarp kelių spaudimo centrų: vidaus krizės, JAV sankcijų ir Rusijos bei kitų sąjungininkų paramos. Dėl to kiekvienas politinis pareiškimas ar naujas sprendimas gali turėti tiesioginių pasekmių ne tik salai, bet ir visam regionui.
