Istorinis lūžis: elektra Lietuvoje pigesnė nei bet kada – sekmadienis buvo išskirtinis!

Pirmą kartą istorijoje paros kaina Lietuvos prekybos zonoje buvo neigiama. Sekmadienį popiet, dėl vėjuotų ir saulėtų orų valandinės kainos buvo nukritusios net iki -23,6 Eur / MWh, o vidutinė paros kaina siekė -2,6 Eur / MWh. Didelė vėjo ir saulės elektros gamyba, mažas vartojimas ir vėl veikianti „EstLink 2“ elektros jungtis lėmė žemiausią savaitės elektros kainą nuo 2020 m. gegužės. Vietos elektrinės praėjusią savaitę užtikrino 106 proc. Lietuvos elektros suvartojimo.

Birželio 23–29 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 37 proc. nuo 37 Eur / MWh iki 24 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 17 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę fiksavome mažiausią elektros suvartojimą šiemet – 192 GWh. Tai lėmė laisvadienis antradienį, ir viena kita saulėta diena. Antradienį taip pat užfiksavome naują valandinį vėjo jėgainių gamybos rekordą – 19 val. jos gamino net 1444 MW. Vėjuoti orai vyravo visą savaitę, tad vėjo elektrinės pagamino net 121 GWh arba beveik du trečdalius viso Lietuvos elektros suvartojimo. Vis tik didžiausią įspūdį kelia sekmadienį pirmą kartą Lietuvos elektros rinkoje užfiksuota neigiama vidutinė paros kaina. Vakar net 13 valandų kainos buvo žemiau 0 Eur / MWh ribos, žemiausia siekė -23,6 Eur / MWh, o aukščiausia – vos 2,5 Eur / MWh. Neigiamos kainos formavosi visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione dėl itin vėjuotų, gana saulėtų orų ir nedidelio suvartojimo. Nors neigiamos kainos rodo, kad elektros pasiūla viršija paklausą, tai dar nereiškia, kad rinka prisotinta atsinaujinančių energijos išteklių: ne kiekvieną dieną sutampa saulės ir vėjo gamyba bei mažas vartojimas, be to, plėtojami baterijų kaupimo sistemų pajėgumai ir lankstesnis vartojimas netolimoje ateityje leis geriau išnaudoti saulės ir vėjo elektros gamybą, mažinant tiek neigiamų, tiek labai aukštų kainų periodus“. Baltijos šalyse ir Lietuvoje neigiamos kainos susiformuoja palyginti retai: šiais metais jos sudarė apie 3 proc. laiko, tačiau tokių valandų kaimyninėse rinkose – Lenkijoje ir Švedijoje (SE4) buvo beveik 6 proc, o Suomijoje ir Vokietijoje atitinkamai beveik 8 proc. ir 9 proc. laiko“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. nuo 199 GWh iki 192 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 106 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 204 GWh elektros energijos, tiek pat kiek ir prieš savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 18 proc. nuo 102 GWh iki 121 GWh. Saulės jėgainių generacija mažėjo 12 proc. nuo 65 GWh iki 57 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 8 proc. nuo 10 GWh iki 9 GWh. Hidroelektrinės pagamino 11 GWh, o kitos elektrinės gamino 6 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 59 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 28 proc., hidroelektrinės – 5 proc., šiluminės elektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 3 procentų.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 3 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 9 proc. nuo 77 GWh iki 84 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 56 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 42 proc. iš Latvijos, o likę 2 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 21 proc. nuo 64 GWh iki 78 GWh. 39 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 32 proc. į Skandinaviją, o likę 29 proc. į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 90 proc. Lenkijos kryptimi ir 6 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 21 proc. Švedijos kryptimi ir 40 proc. Lietuvos kryptimi.