Milijardai ant stalo: mūsų europarlamentarai planuojamą 2028-2034 m. finansavimą vertina skirtingai

Europos Komisijai trečiadienį pristačius ES daugiamečio biudžeto 2028-2034 m. pasiūlymą, Lietuvoje išrinkti europarlamentarai skirtingai vertina pasiūlymo apimtį, ambicingumą ir finansavimą konkrečioms sritims.

Europos Komisija (EK) siūlo, kad 2028-2034 m. ES biudžetas sudarytų beveik 2 trln. eurų arba 1,26 proc. nuo bendrųjų ES pajamų. EK taip pat pasiūlė numatyti naujus nuosavus ES biudžeto išteklius, taip pat apjungti kai kurias programas.

Europos Parlamento (EP) biuras Lietuvoje pateikia Lietuvoje išrinktų EP narių vertinimus.

Paulius Saudargas (Europos liaudies partija): akcentai biudžete sudėlioti teisingai

Naujoji daugiametė finansinė perspektyva EK pristatyta kaip paprastesnė, strateginė ir lanksti. 2 trilijonų eurų ilgalaikis biudžetas – 0,11 procentinio punkto didesnis negu ankstesnis – pateiktas kaip modernus ir skirtas išlaidoms, kurios labiausiai rūpi europiečiams. Vis tik įžvelgti čia galima ne vien tik pozityvą, įskaitant ir tai, kad EP nariai iki pristatymo negavo jokio oficialaus dokumento, pateiktos viso labo kelios skaidrės, tad ir įvertinti iki galo sunku.

Akcentai ilgalaikiame biudžete sudėlioti teisingai: gynyba, konkurencingumas, inovacijų ir įgūdžių atotrūkio mažinimas. Mario Draghi raporto pamokos išmoktos. Išmoktos ir netikėtų krizių pamokos – biudžete numatytas specialus finansinis lankstumas ištikus įvairioms krizėms ir nelaimėms.

Tačiau nerimą kelia EK vizija link renacionalizacijos ir tarpvyriausybinių susitarimų. Tai nenaudinga EP vaidmeniui priimant biudžeto sprendimus. Be to, gali sukelti konkurenciją tarp valstybių narių, kai didesnės šalys įgyja daugiau įtakos, o mažesnės turi mažiau priemonių bendriems prioritetams formuoti. Tokiu metu, kai vienybė ir tvirta institucinė pusiausvyra yra itin svarbi, Europai būtinas didesnis solidarumas ir didesnis susitelkimas į bendrus prioritetus.

Nepaisant to, pasiūlyme yra elementų, kurie atitinka mažesnių valstybių interesus. Pasienio valstybėms, besiribojančioms su Rusija ar Baltarusija – išskirtinis dėmesys, bent jau retorikoje. Jei ši vizija būtų tinkamai išpildyta, tai galėtų reikšti didesnes strategines investicijas į pasienio infrastruktūrą, atsparumą ir gynybos pajėgumus. Laukia rimtas derybų procesas, mat ilgalaikiam biudžetui priimti reikalingas EP pritarimas.

Vytenis Andriukaitis (Socialistai ir demokratai): pasiūlymas neatsako į nei vieną klausimą

Lietuvoje mažai diskutuojama apie dabartinius ES iššūkius, kuriuos turime įveikti dėl karo Ukrainoje, dėl savo pozicijų sustiprinimo, ES reikšmės pasaulyje didinimo. Šiame kontekste šis biudžetas neatsako į nei vieną klausimą.

ES biudžetas visą laiką turėjo didelę ydą, kad atsiranda daug naujų politikų, o jo dydis visada iš esmės tas pats. Ir šįkart ta dalis, kurią tikslinga būtų skirti į naujas politikas – gynybą, saugumą, ES plėtrą, konkurencingumą – biudžete iš esmės nėra padidėjusi. 1,26% nuo ES šalių BVP yra juokingi skaičiai, ypač žinant, kad reikės atidavinėti ES gaivinimo fondui pasiskolintas lėšas.

Kokios svarbiausios ES užduotys šiuo metu? Pirma, gynyba ir saugumas. Antra – tolygesnis regionų išvystymas ir sanglauda. Trečia – infrastruktūros projektai. Jeigu kalbame apie būtinybę sukurti kompetentingą energetikos rinką, turime sutarti, kad pirmiausia skubiai reikia investuoti į jungtis, jų saugą, generacijų pajėgumus. Kitas klausimas apie žalinimo politiką – kiek reikia investicijų, kad investicijos į švarias technologijas taptų tolygesnės. Tas pats ir dėl paramos žemės ūkiui. Pereinamiesiems regionams reikia žymiai daugiau lėšų, o dabar kyla klausimas, kiek ES biudžetas gali būti pagalve šioms problemoms.

Kyla klausimų ir dėl paramos Ukrainai. Skirtingos idėjų kalvės pateikia skaičiavimus, kad kasmet investicijų į Ukrainos infrastruktūros atstatymą ir jos integracijos į ES paramai reikėtų nuo 30 iki 60 mlrd. eurų. Mūsų pažadas yra Ukrainos integracija į ES iki 2029 m. Tai klausimas, kaip tai vyks su biudžete pasiūlytomis lėšomis?

Pasiūlymas dėl nacionalinių vokų, į juos įtraukiant daug apibrėžtų sričių, yra diskutuotinas teisine ir ES sutarčių prasme. Tai laidoja bendruomenės metodą, o vyriausybinį metodą padaro stipriu. Taip padovanojame ideologiniams oponentams didžiausią dovaną.

Aurelijus Veryga (Europos konservatoriai ir reformuotojai): įspūdis tikrai slogus

Pirmas įspūdis apie kitą daugiametę finansinę programą yra tikrai slogus. Pirmiausia todėl, kad išsipildė blogiausi spėjimai dėl lėšų apjungimo į kelias dideles „kišenes“, į vieną jų įtraukiant ir bendrosios žemės ūkio politikos pinigus. Ir kalbama ne tik apie tai, kad nebuvo įgyvendinti anksčiau duoti pažadai suvienodinti tiesiogines išmokas ES valstybėms. Pristatytame ilgalaikiame biudžete numatyta, kad svarbi ES ūkininkavimo subsidijų programa – Bendroji žemės ūkio politika – pagal realias 2025 m. kainas sumažės beveik 30 proc. Numatomas politikos biudžetas sieks 300 mlrd. eurų, palyginti su 387 mlrd. eurų dabartinėje perspektyvoje.

Biudžeto mažinimas nėra vienintelis esminis pokytis. Žemės ūkio politika nebebus atskiras fondas – jis bus sujungtas į vieną didelį fondą kartu su sanglaudos ir kaimo plėtros išlaidomis, kuris bus valdomas nacionaliniu lygmeniu. Sunku rasti atsakymą, kodėl kalbama apie lėšų mažinimą žemės ūkiui, kai tuo pačiu metu kyla įvairūs reikalavimai, susiję su aplinkosauga.

Tačiau pinigų švariosioms technologijoms ir dekarbonizacijai, panašu, kad nepritrūks. EK planuoja šios srities išlaidas padidinti kelis kartus. EK teigiamai įvertino savo žingsnį supaprastinti žaliąjį finansavimą, ženkliai padidindama 2 trilijonų eurų biudžetą. Apie 35 proc. 2028-2034 m. biudžeto bus skirta klimato ir biologinės įvairovės projektams. Sutinku, kad investicijos į šią sritį yra labai svarbios, jei jos leidžia pasiekti energetinę nepriklausomybę ir taip padidinti saugumą. Tačiau ir kitos sritys, pavyzdžiui, žemės ūkis – ne mažiau susijusios su saugumu nei energetika. Jei pinigai ir toliau bus leidžiami ideologiškai angažuotiems ir ekonomiškai netvariems projektams, ES gali likti prie suskilusios geldos.

Tuo pat metu taip skambiai prioritetais pristatomų saugumo ir gynybos sričių finansavimas lieka neaiškus. Kaip teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen, EK siūlo skirti 131 mlrd. eurų investicijoms į gynybą ir kosmosą – tai penkis kartus daugiau nei dabartinės išlaidos.

Neabejotina, kad daug diskusijų sukels ir ypatingas įstatymo viršenybės akcentavimas, kuris jau buvo naudojamas kuriant politinį spaudimą tam tikroms ES valstybėms. Tai gali sukelti papildomą įtampą jau ir taip sudėtinguose santykiuose su kai kuriomis šalimis. Toks lėšų apjungimas į didesnes „kišenes“ gali tapti puikiu pretekstu visą atsakomybę už investicijas į svarbias sritis perkelti valstybėms, tuo pat metu keliant riziką, kad ES praras strateginį matymą. Tai gali pabloginti konkurencingumą. Todėl pritariu kai kuriems EP kolegoms, kad EP vaidmuo turės būti itin aktyvus peržiūrint EK pateiktus biudžeto siūlymus.

Toliau skaitykite kitame puslapyje.