Milijardai ant stalo: mūsų europarlamentarai planuojamą 2028-2034 m. finansavimą vertina skirtingai

Petras Auštrevičius („Atnaujinkime Europą“): teigiamas dalykas, kad Komisija nebeignoruoja tikrovės

EK pateikė rekordinio dydžio ilgalaikio 2028-2034 m. ES biudžeto projektą, kuris, galima sakyti, laužo iki šiol buvusią tradiciją, yra orientuotas į naujus prioritetus. Biudžetas yra 600 mlrd. eurų didesnis nei šiuo metu esamas. Tai, žinoma, dar tik pirminis siūlymas, projektas, tikėtina, dar smarkiai kis, bet teigiamas dalykas yra tai, kad EK nebeignoruoja tikrovės, o supranta, kad investicijos į Europos konkurencingumą ir gynybą yra kertinės, siekiant ne tik sėkmės ekonomikoje, bet ir saugumo visiems europiečiams šiuo ypač sudėtingu geopolitinių įtampų laikotarpiu.

Taip, socialistai tikriausiai aršiai kritikuos šį biudžetą, kuris, be tradicinės paramos žemės ūkiui ir regionų plėtrai, netgi 451 mlrd. eurų numato naujam ES konkurencingumo fondui, t.y. investicijoms į gynybą, skaitmenines ir biotechnologijas technologijas bei kitus šių dienų poreikius. Bet esu tikras, kad čia turėtume investuoti dar daugiau. Ar ilgalaikio biudžeto projekte užteks 100 mlrd. eurų, skirtų paremti Ukrainos atstatymą? Manau, ne, tos paramos reikės dar solidesnės.

Džiaugiuosi naujojo biudžeto kryptimi, kuri skirta kurti stipresnę ir ambicingesnę Europą, bet turiu pagrindo manyti, kad šis biudžetas dar bus smarkiai koreguojamas, atsižvelgiant į ES didžiųjų valstybių interesus ir spaudimą iš išorės. Kova tarp atskirų ES valstybių lobistų ir kitų suinteresuotų grupių dėl ES biudžeto tiktai prasideda. Pirmininkaujant Lietuvai, 2027 metais, mums teks labai svarbus vaidmuo sprendžiant šio biudžeto galutinį patvirtinimą.

Virginijus Sinkevičius (Žalieji): pozityviai vertinu stipresnės atskaitomybės siekį

Daugiamečio biudžeto pasiūlymas yra vienas svarbiausių dokumentų, kuris nulems, kaip bus paskirstomos ES lėšos iki 2034 metų, kokias sritis remsime, kokius tikslus kelsime ir kaip bus užtikrinamas finansinis solidarumas tarp ES valstybių.

Lietuvai šis biudžetas yra itin reikšmingas. EK siūlymu numatomas didesnis dėmesys valstybėms, esančioms prie išorinių ES sienų. Tai svarbus žingsnis mūsų regiono saugumo ir atsparumo stiprinimo link, ypač vertinant geopolitinę situaciją ir ilgalaikius iššūkius, su kuriais susiduriame. Tokie sprendimai rodo, kad ES mato skirtingų regionų specifiką ir yra pasirengusi į ją reaguoti.

Taip pat pozityviai vertinu stipresnės atskaitomybės siekį. Finansavimas turi būti siejamas su rezultatais, o skaidrumas – su atsakomybe. Tikiu, kad tai paskatins tvaresnes reformas, efektyvesnį planavimą ir aiškesnį lėšų poveikį visuomenei. Būtina siekti, kad europiniai pinigai prisidėtų ne tik prie trumpalaikių projektų, bet ir prie ilgalaikės pažangos.

Tuo pačiu labai svarbu, kad ES valstybės turėtų daugiau laisvės spręsti, kokioms sritims jos nori skirti finansavimą. Kiekviena šalis turi savo nacionalinius prioritetus, todėl lankstesnė sistema padėtų priimti tikslingesnius sprendimus. Lietuvai tai suteikia galimybę kryptingai investuoti į sritis, kurios šiandien yra svarbiausios – ar tai būtų gynyba, ar infrastruktūra, ar atsparumo stiprinimas.

Tai galimybė ne tik paskirstyti lėšas, bet ir sustiprinti pasitikėjimą, kad Europos sprendimai gali būti ir vieningi, ir lankstūs tuo pačiu metu. Turime šį dokumentą vertinti ne kaip formalų planą, o kaip atsakomybę priimti išmintingus, ateities vertus sprendimus.

Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija): Komisija atsižvelgė į naujus geopolitinius prioritetus

Pristatydama daugiametį biudžetą EK atsižvelgė į naujus geopolitinius prioritetus – gynybą ir konkurencingumą. Šioms sritims finansavimas turi būti gerokai padidintas. Norint tai pasiekti, neišvengiamas nuosaikus, subalansuotas bendro biudžeto padidėjimas. Nereikia pamiršti ir to, kad ES ilgalaikis biudžetas nėra pinigų automatas nacionalinėms vyriausybėms.

Galime pasidžiaugti, kad Europos liaudies frakcijos iniciatyva EK sukūrė 800 mlrd. eurų vertės programą „ReArm Europe“, skirtą mūsų gynybiniams pajėgumams stiprinti ir Ukrainai remti.

Suteikiant daugiau lankstumo ir biudžetinio nuspėjamumo mūsų įmonėms, skatinant privačias investicijas gynybos sektoriuje, kuriant  bendrą gynybos rinką įgyvendinamas ir kitas biudžeto prioritetas – konkurencingumo skatinimas. Konkurencingumo fondas turi būti vienas iš svarbiausių prioritetų kitame ilgalaikiame ES biudžete.

Naujiems geopolitiniams prioritetams reikia daugiau savų išteklių, kad būtų padengtos tiek skolos grąžinimas, tiek didėjantys ES išlaidų poreikiai. Tačiau šie ištekliai neturėtų lemti papildomų mokesčių, kurie apkrautų ES piliečius arba trukdytų ES įmonių konkurencingumui.

Dainius Žalimas („Atnaujinkime Europą“): parama Ukrainai – gerokai per maža

EK pristatytas 2028–2034 m. ES biudžeto pasiūlymas – nebloga pradžia, bet iki kelio pabaigos dar toli. Numatyta ilgalaikė 100 mlrd. eurų paramą Ukrainai – svarbus žingsnis, rodantis ES ryžtą užtikrinti Ukrainos strateginę narystės ES kryptį. Visgi akivaizdu, kad, mažėjant JAV įsitraukimui į Europos saugumą, ši suma yra gerokai per maža ateinančiai septynerių metų perspektyvai. Panaši situacija ir gynybos bei kosmoso technologijų srityje: nors numatomos investicijos čia turėtų išaugti bent penkis kartus, to gali nepakakti. Turime ryžtingiau finansuoti gynybos pramonės plėtrą, karinio mobilumo infrastruktūrą bei išorinių sienų, ypač su Baltarusija ir Rusija, apsaugą. Tam būtina aktyviau ieškoti papildomų sprendimų, tokių kaip bendro ES gynybos skolinimosi modeliai.

Biudžeto pasiūlyme pavyko įtvirtinti liberalų „Atnaujinkime Europą“ frakcijos siūlytą nuostatą, kad ES parama būtų tvirtai susieta su teisės viršenybės ir žmogaus teisių principų laikymusi. ES pinigai neturi maitinti autokratinių režimų. Tuo pačiu, numatyta kurti lankstesnes finansavimo galimybes tiems, kurie kovoja už demokratiją visame pasaulyje – pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir akademinei bendruomenei represiniuose režimuose.

Vienas svarbiausių naujojo ES biudžeto postūmių – 410 mlrd. eurų Europos konkurencingumo fondas. Praėjus metams po Mario Draghi ataskaitos, EK pagaliau pateikė savo atsaką į didėjantį Europos konkurencingumo iššūkį. Šis fondas – tai galimybė paskatinti tiek viešas, tiek privačias investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas, skaitmenines technologijas ir strategines pramonės šakas, kurios leis Europai neatsilikti nuo JAV ir Kinijos. Vis dėlto ypatingą dėmesį reikės skirti fondo struktūrai, kad visi mums aktualūs prioritetai būtų tinkamai finansuojami.

Galiausiai liberalų frakcijos tikslas – ES biudžetas turi būti suprantamas ir prieinamas visiems jos piliečiams. Šiandien per daug verslų, mokslininkų ar nevyriausybinių organizacijų susiduria su per didele administracine našta. Biurokratija negali būti kliūtis norint pasinaudoti ES investicijomis. Būtina dar labiau supaprastinti taisykles, pereiti prie vieningų skaitmeninių sistemų, sumažinti perteklines patikras bei diegti proporcingumo principą. Tik taip užtikrinsime, kad biudžetas būtų efektyvus, skaidrus ir realiai veikiantis.