Nuo 2014 iki 2024 m. interneto prieiga namų ūkiuose Lietuvoje išaugo nuo 65 iki 90 proc., rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Tai – vienas reikšmingiausių pokyčių visoje Europoje. Jeigu prieš dešimtmetį Lietuva apie 15 procentų pagal šį rodiklį atsiliko nuo Europos vidurkio, tai dabar jis beveik identiškas. Remiantis tyrimu, daugiausia lietuviai internetą pernai naudojo bendravimui, informacijos apie prekes ir paslaugas paieškai, apsipirkimui, vaizdo įrašams stebėti.
Interneto prieigos vidurkis namų ūkiuose visoje Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu siekia 94 proc., kai 2014 m. buvo 80 proc. Geriausią prieigą turi tokios šalys kaip Nyderlandai ir Liuksemburgas – apie 99 proc., žemiausią – Graikija ir Kroatija, kur šis rodiklis siekia apie 87 proc.
Šiuo metu Lietuva pagal interneto prieigą namų ūkiuose patenka tarp dešimties geriausiai vertinamų ES šalių, nors dar prieš dešimtmetį buvo kone dvigubai žemiau šiame reitinge.
Kaip pažymi interneto technologijų ekspertas, vienos pirmųjų interneto tiekėjų Lietuvoje – įmonės „Etanetas“ vadovas Artur Stefanovič, rezultatai, kurie atspindi reikšmingą interneto prieigos pokytį Lietuvoje, neturėtų stebinti. Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje reikšmingai išaugo ne tik technologinė infrastruktūra, bet ir pačių žmonių skaitmeniniai įpročiai.
„Nors daug kalbama apie 5G ryšį, manau, kad dar labiau prie to, kaip patobulėjome reikėtų išskirti per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ištobulintą šviesolaidinio interneto infrastruktūrą, kuri dabar leidžia vartotojams naudotis net iki 10 Gbps greitį pasiekančiu, stabiliai veikiančiu ryšiu. Šiandien net atokiausiuose šalies kampeliuose galima turėti tokios pat kokybės internetą kaip ir didmiesčiuose. Be jokios abejonės, toks augimas nebūtų įmanomas be pačių vartotojų įpročių – jie vis aktyviau internetu naudojasi darbui, mokymuisi, apsipirkimui. Be to, buityje daugelis turi ne vieną įrenginį, veikiantį interneto pagalba. Tai rodo, kad technologijos ne tik tobulėja, bet ir tampa visiems prieinamos bei suprantamos“, – sako A. Stefanovič.
Interneto svarbą pagrindžia ir naudojimo dažnumas
Detalesni „Eurostat“ duomenys atskleidžia, kad apie 90 proc. 2024 m. 16–74 metų amžiaus lietuvių internetu naudojosi bent kartą per tris mėnesius. Šis rodiklis atitinka ES vidurkį ir yra labai panašus į kaimynių Latvijos bei Estijos duomenis.
Be to, tyrimas rodo, kad iš tų lietuvių, kurie internetu naudojosi bent kartą per tris mėnesius, net 85 proc. internetu naudojosi kasdien. Tai yra šiek tiek mažesnis procentas nei ES vidurkis (88 proc.). Vietos augimui dar tikrai gausu, mat, palyginimui, daugiausia kasdienių interneto vartotojų turėjo Airija bei Nyderlandai – net po 98 proc.
„Žvelgiant į statistiką galima konstatuoti, kad vietos augti ties kasdieniu interneto vartojimu tikrai dar turime. Kita vertus, kai jau dabar daugiau nei 8 iš 10 žmonių Lietuvoje internetu naudojasi kasdien, tampa aišku, kad jis jau seniai nebėra prabanga ar papildoma galimybė – tai bazinis kasdienybės įrankis. Stebint tendencijas ir žinant lietuvių polinkį į inovatyvumą, prognozuočiau, kad jau visai netrukus lenksime ir Europos vidurkį“, – sako A. Stefanovič.
Ką žmonės dabar skaito?
- „Swedbank” siunčia labai nemalonią žinutę savo klientams: „Daugelis gali gauti laiškų”
- Didelio mažmeninės prekybos tinklo vadovė ragina parduotuves užsidaryti anksčiau – 20 val.
- Kas nutinka, jei sumaišote E10 (95) ir E5 (98) benziną, ir kodėl daugelis žmonių tai daro?
- Kiek gausite „į rankas“ nuo 2026 metų? Pristatytas naujas GPM skaičiuoklės įrankis
- Studentų svajonė gyventi mieste tampa prabanga – štai kiek dabar kainuoja nuoma!
Kokiems poreikiams lietuviai internetą naudojo dažniausiai?
„Eurostat“ duomenys rodo, kad lietuviai internetą 2024-aisiais dažniausiai naudojo bendravimui bei informacijos paieškai – tiek asmeniniais, tiek praktiniais tikslais.
Apie 80 proc. gyventojų siuntė momentines žinutes („Messenger“, „WhatsApp“), panašus skaičius ieškojo informacijos apie prekes ir paslaugas bei skaitė naujienas.
El. laiškus siuntė arba gavo apie 75 proc. vartotojų, o maždaug 70 proc. internetą naudojo vaizdo įrašams žiūrėti.
Svarbią vietą užėmė ir elektroninė prekyba bei sveikatos paslaugos – 65 proc. tyrimo respondentų teigė pirkę internetu arba ieškojo su sveikata susijusios informacijos. Lietuva čia išsiskiria tuo, kad per penkerius metus internetu prekes perkančiųjų procentas išaugo net 15 proc. ir tai yra vienas reikšmingiausių pokyčių tarp visų Europos šalių.
Žymiai rečiau internetas buvo naudojamas mokymuisi – Lietuvoje su tuo susijusios medžiagos ieškojo tik apie 25 proc. vartotojų.
Pasak A. Stefanovič, tokie skaičiai liudija, kad internetas Lietuvoje tapo ne tik informacijos šaltiniu, kas buvo prieš gerus dešimt ar daugiau metų, bet ir neatsiejamu įrankiu be kurio kasdienius dalykus tiek darbinėje, tiek asmeninėje erdvėje, tinkamai įgyvendinti būtų sunku.
„Akivaizdu, kad internetas Lietuvoje jau seniai nebėra tik ryšio priemonė – tai tarsi universali gyvenimo platforma ir tikrai negalima sakyti, kad tokios tendencijos yra blogai. Juk žmonės internete skaito ir greitai sužino svarbiausias pasaulio naujienas, perka prekes ir paslaugas, konsultuojasi su gydytojais, bendrauja ir net sprendžia kasdienius buitinius klausimus. Akivaizdu, didžiajai daliai gyventojų tokius dalykus atliekant skaitmeniniu būdu, sutaupoma daugybė laiko, kurį galima skirti kitiems svarbiems dalykams bei padidinti bendrą gyvenimo produktyvumą“, – teigia bendrovės „Etanetas“ vadovas.
Anot A. Stefanovič, šių laikų kasdienybėje augančią interneto prieigą, ypač šviesolaidinio interneto, reikia vertinti tik iš teigiamos pusės, kadangi ateityje interneto svarba visuose gyvenimo aspektuose, pasak jo, vienareikšmiškai įgaus tik dar didesnę svarbą.
