Dramatiškas vėjo energijos gamybos kritimas praėjusią savaitę skaudžiai smogė Baltijos šalių elektros vartotojų piniginėms. Lietuvoje ir Latvijoje didmeninės elektros kainos šoktelėjo 13 proc., o vėjo jėgainės sukosi beveik 60 proc. lėčiau nei įprastai.
Skaičiai negailestingi: lietuviai už megavatvalandę turėjo mokėti vidutiniškai 52,66 euro, latviai – 51,97 euro. Tuo metu estams pasisekė labiau – jų kaina net sumažėjo 5 proc. iki 37,69 EUR/MWh.
„Vėjo energijos gamyba Baltijos regione smuko net 59 procentais. Tai buvo pagrindinis kainų šuolio katalizatorius”, – aiškina „Elektrum Lietuva” Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.
Įdomu tai, kad nors Estijoje vėjas taip pat nurimo, šalies saulės jėgainės dirbo visu pajėgumu ir kompensavo dalį praradimų. Lietuvoje ir Latvijoje tokio kompensacinio efekto nebuvo.
Šiaurės šalys demonstravo stabilumą
Kontrastas su Skandinavijos valstybėmis – akivaizdus. „Nord Pool” biržoje kainos net sumažėjo 1 proc. iki 33,12 EUR/MWh, nors ten vėjo gamyba taip pat krito 38 proc. Paslaptis paprasta – branduolinė energetika. Šiaurės šalių atominės elektrinės dirbo 71 proc. pajėgumu ir užtikrino stabilų elektros tiekimą.
Vokietijoje situacija panaši į Baltijos šalis – kainos augo iki 88,6 EUR/MWh. Rekordininkė liko Lenkija, kur už megavatvalandę teko mokėti net 103,53 euro, nors kaina ir sumažėjo.
Lietuviai vartojo daugiau, gamino mažiau
Paradoksalu, bet būtent praėjusią savaitę Lietuvos elektros vartojimas augo 2 proc. ir siekė 211 GWh. Tuo metu gamyba krito net 31 proc. iki 121 GWh.
„Pagaminome tik 57 procentus mums reikalingos elektros. Likusiems 43 procentams teko importuoti brangesnę elektrą”, – situaciją komentuoja ekspertai.
Ką žmonės dabar skaito?
- Kiek pinigų galima priimti į banko sąskaitą iš artimųjų, draugų ir pažįstamų: kokios ribos nereikėtų peržengti
- ES priėmė sprendimą dėl vairuotojo pažymėjimų ir senjorų. Protingas sprendimas. Tai dalis didesnių pokyčių
- Skubus įspėjimas „Gmail“ naudotojams
- Dideli „Swedbank” pokyčiai nuo lapkričio 1 dienos. Palies kiekvieną banko klientą
- Šiąnakt tūkstančiai lietuvių liks be prieigos prie savo pinigų – štai ką būtina padaryti
Geriau sekėsi latviams – jie pagamino 86 proc. sau reikalingos elektros, o gamybos apimtys net augo 47 proc. Estai pasitenkino 53 proc. savarankiškumo lygiu.
Ką tai reiškia paprastiems vartotojams?
Gyventojams, pasirašiusiems fiksuotos kainos sutartis, praėjusios savaitės svyravimai neturėjo įtakos. „Elektrum Lietuva” žemiausia fiksuota kaina siekė 22,456 ct/kWh, fiksuojant ją 13 mėnesių laikotarpiui.
Tačiau tie, kurie renkasi kintamą tarifą, pajuto kainų augimą savo piniginėse. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis savaitėmis situacija priklausys nuo oro sąlygų – jei vėjas vėl sustiprės, kainos turėtų stabilizuotis.
Bendras energijos importas į Baltijos šalis praėjusią savaitę augo 14 proc., o tai rodo augančią regiono priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, kai atsinaujinančių išteklių gamyba sumažėja.
Na bet kaip vėjo ir saules elektrinėms gražinti kreditus kai jos dirbdamos kainą numuṣ̌a iki 30 euru/mwh. Bus bankrotai , ir vartotojams nėra ko džiaugtis ilguoju laikotarpiu. Jau šiuo met Vokiečiai išmontuoja jūrinį vėjo parką, kuriam baigėsi paraminis laikotarpis ir už rinkos 30 eur/mwh jis negali padengti eksploatacijos kaštų ir bankrutuoja.