Lietuvos visuomenėje vis aktualesnis tampa finansinio saugumo senatvėje klausimas. Socialiniuose tinkluose vykstančiose diskusijose kyla susirūpinimas dėl valstybės apskaičiuotos pensijos pakankamumo. Daugelis žmonių, net turintys nekilnojamojo turto ir prisidedantys prie papildomo pensijų kaupimo, pripažįsta, kad kyla susirūpinimas dėl oraus gyvenimo pensijoje, ypač pabrėžiant vyresniąją kartą, kuri pradeda suvokti gyvenimo baigtinumą ir būtinybę veikti.
Nors Lietuvos pensijų sistema, pagrįsta trimis pakopomis, tarptautiniu mastu laikoma tvaria, demografinės tendencijos ir senstanti visuomenė kelia rimtų iššūkių. Prognozės rodo, kad 2040 m. 1000 darbingo amžiaus gyventojų teks apie 450 pensininkų – tai gerokai daugiau, palyginti su 330 pensininkų 2022 m. Dėl šio socialinio biudžeto pajamų ir išlaidų disbalanso vis labiau reikės asmeninių santaupų, kad būtų išlaikytas deramas gyvenimo lygis.
Trys pensijų pakopos: pagrindai ir pasirinkimo galimybės
Lietuvos pensijų sistema veikia draudimo principu – kuo didesnės socialinio draudimo įmokos sumokamos per darbinį gyvenimą, tuo didesnė pensija. Ją sudaro trys pakopos, kurių kiekviena atlieka savo funkciją – mažina demografinę ir finansinę riziką.
Pirmoji pensijų pakopa
Grindžiama kartų solidarumo principu, kai dabartinių darbuotojų įmokos padengia dabartinių pensininkų pensijas. Tai bazinė valstybinė pensija, kurią administruoja „Sodra”.
Antroji pensijų pakopa
Tai valstybės organizuojama privačių pensijų fondų sistema, kurioje kiekvieno dalyvio asmeninėje sąskaitoje kaupiama dalis socialinio draudimo įmokų (3,5 % nuo darbo užmokesčio) ir investuojama į finansų rinkas. Ši santaupų dalis yra privaloma visiems dirbantiesiems iki 40 metų amžiaus. Tačiau nerimą kelia tai, kad daugelio gyventojų santaupos šioje pakopoje vis dar yra nedidelės.
Trečioji pensijų pakopa
Tai savanoriška privati pensijų kaupimo schema, į kurią įmokas gali mokėti tiek pats asmuo, tiek jo darbdavys. Ši pakopa suteikia galimybę kaupti papildomas santaupas, kurios gali padėti išlaikyti panašią gyvenimo kokybę po išėjimo į pensiją. Lėšas galima gauti nuo 55 metų amžiaus. Reguliarios, nors ir nedidelės, įmokos šioje pakopoje gali ženkliai padidinti pensijų kapitalą. Pavyzdžiui, įmokėjus 50 eurų per mėnesį, per 30 metų galima sukaupti maždaug 45 000 eurų. Be to, už sumokėtas įmokas galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Pensinis amžius ir darbo stažas: besikeičianti situacija
Lietuvoje pensinis amžius palaipsniui didinamas ir 2026 m. pasieks 65 metus vyrams ir moterims. Minimalus būtinas socialinio draudimo stažas pensijai gauti yra 15 metų, tačiau pilnai pensijai gauti reikia 35 metų stažo.
Nepaisant padidinto pensinio amžiaus, didelė dalis Lietuvos gyventojų tęsia darbą ir sulaukę pensinio amžiaus. Statistikos departamento duomenys rodo, kad apie 35 % pensininkų tęsia savo karjerą, ir daugiau nei pusė jų tai daro dėl finansinių priežasčių, o ne dėl darbo džiaugsmo. Tai ryškiai iliustruoja realybę, kad vien valstybinės pensijos dažnai nepakanka oriam gyvenimui užtikrinti.
- „Ignitis” įvedė abonentinį mokestį: vartotojai masiškai bėga į garantinį tiekimą
- Kodėl bankai ragina grįžti prie grynųjų pinigų: ekspertų įspėjimas lietuviams
- Gerai žinomas mechanikas ragina nebepirkti šių automobilių. „Patys sau išsikasite duobę”
- Kiek gausite „į rankas“ nuo 2026 metų? Pristatytas naujas GPM skaičiuoklės įrankis
- NASA paskelbė datą: artėja šimtmečio užtemimas
Nekilnojamasis turtas kaip pensijos užtikrinimas
Nekilnojamasis turtas kaip pensijos užtikrinimas yra dar viena daugelio svarstoma galimybė. Tačiau svarbu žinoti apie su tuo susijusią riziką ir aspektus:
- Nekilnojamojo turto vertė gali svyruoti
- Reikalingos reguliarios išlaidos (nekilnojamojo turto mokestis, komunaliniai mokesčiai, remontas)
- Parduodant nekilnojamąjį turtą, taikomas 15 % pajamų mokestis nuo pardavimo pelno
- Pensininkams numatytos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikomos tik pagrindiniui būstui
Rizikos mažinimas ir iniciatyvūs veiksmai
Ekspertai pabrėžia, kad norint senatvėje jaustis finansiškai saugiai ir reikšmingai nesumažinti gyvenimo lygio, pajamos po aktyvaus darbinio gyvenimo pabaigos turėtų sudaryti bent 70–80 % pajamų prieš pensiją. Deja, šiuo metu vidutinė valstybinė pensija Lietuvoje sudaro tik apie 40–45 % ankstesnių pajamų.
Rekomenduojami veiksmai:
- Pradėkite taupyti kuo anksčiau – kuo anksčiau pradedama taupyti pensijai, tuo mažesnių mėnesinių įmokų reikia norint pasiekti norimą sumą
- Dalyvaukite II ir III pakopose – papildomas kaupimas yra būtinas oriam gyvenimui senatvėje
- Pasirinkite tinkamą investavimo strategiją – artėjant pensiniam amžiui, rekomenduojama pereiti prie konservatyvesnių planų
- Apsvarstykite papildomas pajamų galimybes – investicijos, nuoma, dalinis darbas pensijoje
- Planuokite sveikatos išlaidas – su amžiumi jos dažnai didėja
Išvada
Senatvė reikalauja sąmoningo planavimo ir atsakingų veiksmų jau šiandien. Tik derindami valstybės garantijas su asmeninėmis santaupomis ir apgalvotomis investicijomis galime tikėtis finansiškai stabilios ir ramios senatvės. Nors diskusijos dėl pensijų sistemos tobulinimo tęsiasi, pačių gyventojų iniciatyvūs veiksmai yra neįkainojami užtikrinant orų gyvenimą senatvėje.
