Europos Sąjungoje (ES) vis labiau pabrėžiamas poreikis skatinti platesnį piliečių įsitraukimą į kaupiamąsias pensijų sistemas. Toks požiūris ne tik užtikrintų didesnį pensijų kaupimą ateičiai, bet ir pritrauktų papildomų investicijų į Europos ekonomiką. Tai savo ruožtu galėtų paskatinti tvarų augimą ir padidinti žemyno konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Kaip pažymi „Euronews“, Europoje egzistuoja tam tikras paradoksas. Viena vertus, žemynas susiduria su didžiuliais investicijų poreikiais – nuo Žaliojo kurso įgyvendinimo ir energiją taupančių technologijų diegimo iki infrastruktūros modernizavimo, inovacijų rėmimo ir pramonės konkurencingumo palaikymo. Kita vertus, Europos namų ūkių sukaupti trilijonai eurų dažnai panaudojami neefektyviai. Didelė dalis šių lėšų laikoma bankų sąskaitose, atnešdama minimalią grąžą arba visai jos nedidindama, todėl reikšmingai neprisideda prie ekonomikos augimo.
Analitinės grupės „Bruegel“ ataskaita „Europos investicijų spragos panaikinimas: institucinių investuotojų potencialas“ pabrėžia, kad šią problemą galima spręsti įtraukiant stipresnius rinkos dalyvius, tokius kaip draudimo bendrovės ir pensijų fondai. Šie instituciniai investuotojai gali sutelkti didelius finansinius išteklius ir nukreipti juos ilgalaikiams plėtros tikslams.
Pensijų sistemų iššūkiai
Dėl sparčiai senėjančios visuomenės ES pensijų sistemoms tenka vis didesnis spaudimas. Pinigai nėra kaupiami ateičiai, o iš karto išleidžiami. Tačiau demografiniai pokyčiai – mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius ir didėjantis pensininkų skaičius – kelia riziką, kad ateityje trūks lėšų pensijoms finansuoti.
Kaupiamosios pensijų sistemos tampa vis aktualesnės. Jose dalis darbuotojo ir darbdavio įmokų investuojama į finansų rinkas, pavyzdžiui, akcijas ar obligacijas. Laikui bėgant šios investicijos auga, sukurdamos kapitalą, kuris užtikrina pajamas pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams. Toks modelis ne tik stiprina finansinį saugumą senatvėje, bet ir sukuria papildomus investicinius išteklius, būtinus ekonomikos augimui.
Kaupiamųjų pensijų potencialas
Platesnis kaupiamųjų pensijų sistemų vystymas leistų spręsti dvi esmines problemas:
- Finansinis saugumas. Kaupiamosios pensijos užtikrina stabilesnes pajamas senatvėje, mažindamos priklausomybę nuo valstybinių pensijų.
- Investicijos į ekonomiką. Sukauptos lėšos gali būti investuojamos į ilgalaikius projektus, tokius kaip infrastruktūros plėtra ar žaliosios technologijos, taip skatinant ekonomikos augimą.
„Bruegel“ ataskaitoje teigiama, kad ES galėtų diegti pasiteisinusią praktiką, pavyzdžiui, automatinį darbuotojų įtraukimą į kaupiamąsias pensijų schemas, išlaikant galimybę pasitraukti. Jungtinėje Karalystėje toks modelis ženkliai padidino dalyvavimą pensijų kaupime dėl „inercijos efekto“ – dauguma žmonių, automatiškai įtrauktų į sistemą, pasirenka joje likti. Be to, kapitalo rinkų integracijos gerinimas ir tarpvalstybinių investicijų palengvinimas padėtų pensijų fondams diversifikuoti portfelius ir efektyviau valdyti lėšas.
Neišnaudotos lėšos
Šiuo metu apie 27 % ES namų ūkių santaupų nukreipiama per draudimo bendroves ir pensijų fondus – tai beveik tiek pat, kiek laikoma grynaisiais ar mažo pelningumo banko indėliuose. Šios lėšos galėtų būti investuojamos efektyviau, prisidedant prie ekonomikos plėtros ir didinant grąžą gyventojams. Automatinis įtraukimas į pensijų schemas galėtų tapti vienu iš sprendimų, padedančių mobilizuoti šias lėšas.
- Kinija paleido didžiausią pasaulyje vėjo turbiną: ji turėjo poveikį, kurio niekas nesitikėjo
- Nuo 2026 m. numatomi eurų banknotų pokyčiai – ką gyventojai turi žinoti
- Mobiliojo telefono numerio nebereikia: „WhatsApp“ laukia dideli pokyčiai
- Nuo lapkričio mėnesio „Ryanair” mokės savo darbuotojams 2,50 euro už kiekvieną kartą, kai jie aptiks rankinio bagažo matmenis viršijantį lagaminą
- Europa tyliai rengia pensijų reformą, kuri smarkiai paveiks ir gyventojus Lietuvoje
Iššūkiai ir rekomendacijos
„Bruegel“ ataskaitos autoriai pabrėžia, kad bet kokios pensijų reformos turi būti orientuotos į piliečių interesus. Pagrindinis tikslas – užtikrinti saugesnę ir kokybiškesnę pensiją, o ne tik spręsti investicijų trūkumo problemą. Taip pat būtina užtikrinti skaidrumą, patikimumą ir investicijų saugumą, kad gyventojai pasitikėtų kaupiamosiomis sistemomis.
Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, pensijų sistemos jau iš dalies remiasi kaupiamuoju modeliu, tačiau dalyvavimas II pensijų pakopoje vis dar ribotas. 2026 m. planuojami pokyčiai, tokie kaip automatinio įtraukimo atsisakymas ir savanoriško kaupimo skatinimas, gali dar labiau paveikti gyventojų pasirinkimus. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai turės aktyviau domėtis savo pensijų kaupimo galimybėmis ir jų poveikiu ateities finansiniam stabilumui.
Išvada
Europos pensijų reforma, orientuota į kaupiamųjų sistemų plėtrą, atneš pokyčių ir Lietuvos gyventojams. Ji skatins didesnį dalyvavimą pensijų kaupime, kartu prisidėdama prie ekonomikos augimo per investicijas. Tačiau sėkmė priklausys nuo to, kaip efektyviai bus įgyvendintos reformos, užtikrinant skaidrumą ir gyventojų pasitikėjimą. Lietuvos gyventojams svarbu sekti šiuos pokyčius ir aktyviai dalyvauti formuojant savo finansinę ateitį.
